Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Oops! Questa immagine non segue le nostre linee guida sui contenuti. Per continuare la pubblicazione, provare a rimuoverlo o caricare un altro.
Kita diena išaušo labai greitai. Atrodė, kad nuo vakar įvykių, vis dar esu neatsigavusi. Dieve, viskas buvo pernelyg tobula, jog būtų tikra. Louis neskubėjo mūsų santykiuose, bet kartais nesusalaikydavome ir vienas kitą užpildydavome bučiniu. Statusas "draugai" ėmė savaime formuotis į kažką daugiau, o mes tiesiog tekėjome savo vaga ir plaukėm pasroviui. Kas gali būti geriau, už stiprėjančią simpatiją tokiam vyrui, kaip Louis Tomlinson?
-Tavija-beldimas į duris nutraukė mano apmąstymus.-Ar jau pabudai?
-Taip,-nusižiovaujau ir pasiražiau, vis dar gūlėdama švelniuose pataluose.
-Nenoriu tavęs trikdyti, bet į miestą atvyko mano netikra sesuo ir aš norėčiau, kad tu su ja susipažintum,-jaučiau, jog jis jaudinsi, o man šis jo pasiūlymas reiškia labai daug. Jei jis jau ryžtasi supažindinti su savo šeima, tai jis apsisprendęs likti su manimi.-Ta mergiotė labai miela, jūs viena kitai, tikrai patiksite.
-Sutinku, tik leisk man pasiruošti,-šypsojausi nors jis to ir nemato.
Išlipusi iš lovos, nusiprausiau po šaltu dušu, kad prasibudinčiau. Apsivilkau mėlyną suknelę ant kurios šmėžavo baltos ramunės, tai turėtų atrodyti miela, tiesa? Apsiaviau vasarines ant pagrindo basutes ir ėmiausi plaukų tvarkymo. Papurenusi juos ir truputį juos sugarbanojusi, padažiau blakstienas ir trumpam nužvelgiau save veidrodyje. Kad neatrodyčiau tuščia užsisegiau ant riešo sidabrinį laikrodį, kurį padovanojo motinėlė, per mano 21 gimtadienį.
Su jauduliu išėjau iš savo kambario ir pabeldžiau į Louis miegamojo duris. Juodaplaukis greitai jas atvėrė ir nusišypsojo nužvelgdamas mane nuo galvos iki kojų.
-Atrodai labai gražiai,-iškvėpė jis ir suėmė mano delną į savąjį.-Tu Lottei tapsi gera drauge, tikiu tuo.
-Tikiuosi, kad taip ir bus.
Jaudulys nedingo visą kelią. Nerimavau, jog galiu jai ir nepatikti, bet tikėjau Louis, kad ta mergina yra nuostabi ir priims mane tokią, kokia aš esu.
-Nusiramink,-pakštelėjo į skruostą man ir atidarė automobilio dureles.
Lėtai žengiau paskui Louis į mažą kavinukę. Nenorėjau dabar būti susikibus su juo rankomis, nes viską matys jo sesuo, o aš nenoriu pasirodyti per daug pasileidusi. Juk mes dar net nesame pora! Dieve, ar tikrai aš pasiryžusi pasakoti jai apie save?
Giliai įkvėpusi įžengiau vidun, o paskui mane ir rudaplaukis. Kartu ėjome link stalelio, prie kurio sedėjo mergina, atsukusi mums nugarą.
-Broliuk,-pastebėjusi mus mergina atsistojo ir puolė į Louis glėbį. Buvo miela matyti juos besišypsančius. Jai atsitraukus nuo jo, viena kitą nužvelgėmė. Jos ilgoki, šviesūs plaukai krito jai ant pečių, mėlynos akys priminė Louis, o ir buvo truputį į jį panaši. Džeikė vilkėjo baltą palaidinę atidengiančią plokščią pilvą ir šviesius aptemptus džincus. Dėl jos turbūt dūžta daug vaikinų širdžių.-Lou, kodėl nieko neminėjai apie savo merginą?
Sutrikusi nuraudau ir negalėjau ištarti nė žodžio. Kaip jai pasakyti, kas aš esu?
-Lottie, mes dar taip toli nežengėme,-atsiduso Louis paimdamas mane už rankos ir vesdamas prie staliuko. Atsisėdusi jaučiausi, kur kas stipriau.
-Nesu kvaila, jog neįžvelgčiau tarp jūsų, tvyrančios didžiulės traukos,-kalbėjo ji, o man vis darėsi nejaukiau.-Tai ar pagaliau supažindinsi mane su šia mergina, nes neprisimenu, kada tokią dar progą be turėsiu.
-Lottie čia Tavija, Tavi čia Charlotte,-nusišypsojo Louis.-Tikiuosi, kad ši kvailutė tau nesukėlė nepatogumų?
-Žinoma, ne,-nurijau seiles ir pagaliau pasiryžau prabilti.-Man labai malonu susipažinti su tavimi.
-Man taip pat,-sukikeno ji.-Louis, eik užsakyk mums ko nors skanaus ir tuo pačiu, kažko šalto atsigerti.
-Nebandyk jos spausti, pažįstu tave, kaip nuluptą,-perspėjo jis ir spustelėjas mano delną, žengė link kasos.
Suspaudusi lūpas ir vis dar nerami, pažvelgiau į Lottie. Mergina buvo už mane jaunesnė, bet makiažas ant jos veido vertė pamanyti, kad mes vienmetės.
-Tai gi, ar jau nuėjote iki lovos reikalų?-pasmalsavo šviesiaplaukė išmuždama nane iš vėžių.-Jis net kreipiasi į tave vardo trumpiniu.
Iš kur pas tokią merginą, tokie klausimai?
-Buvo tik keli bučiniai,-pasakiau tiesą ir tvirčiau sugniaužiau suknelės kraštą.
-Tik?-nustebo mergina ir toliau mane kamantinėjo.-Tu tikrai jam kritai į akį.
-Mes tik draugai, tad nemanau, jog kažkas tarp mūsų gali daugiau nutikti. Mes jaučiame vienas kitam simpatiją ir aš tikrai nenoriu jo skaudinti, žinant jo praeitį,-išpyškinau giliai atsikvėpdama.
-Tu man jau imi patikti,-nusišypsojo.-Kuo užsiimi gyvenime, nes dabar Louis apsistojęs keistoje vietoje. Tad kur jūs susipažinote?
-Vienuolyne,-pasiryžau pasakyti jai tiesą. Melas visada gali išlysti į viešumą.-Aš esu vienuolė.
