Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Vakaras tekėjo ramia vaga ir dėl to labai džiaugiausi. Sėdėjau nuošalyje ir mėgavausi šalto vyno taure. Taip aš geriu, nes čia visi gali jo paragauti, bet tik neprisigerti. Salės centre vis dar sukosi laimingos poros ir žinau, kad ši naktis nesibaigs greitai. Vynas mane atpalaidavo, todėl dabar nesu tokia susirūpinusi savo veido dengimu.
-Tu Tavija, tiesa?-prie manęs atsirado Louis draugas, juodais plaukais. Linktelėjau.-Aš Zayn, malonu su tavimi susipažinti.
-Man taip pat,-šyptelėjau spustelėdama jam delną.
-Gal norėtum pašokti?
-Mielai,-nustebusi įsikibau į vaikino delną ir sekdama paskui jį, įžengiau į pačių šokių įkarštį.-Tik nesu tame labai gera.
-Mes galime tiesiog pasiūbuoti, o kitą kartą galiu tave ir to pamokyti,-nusišypsojo jis.-Jei tu nieko prieš? Gal aš peržengiu kokią ribą ar pažeidžiu vienuolyno taisyklę?
-Su šokiais sutikčiau. Tu jokių taisyklių nelaužai ir panašiai, bet rytoj nebūsiu tokia drąsi, kaip dabar,-sukikenau ir savo rankas sunėriau ant jo kaklo.-Nebent turėsi man duoti taurę šalto vyno.
-Dėl tokios, kaip tu, verta stengtis,-šyptelėjo ir prisitraukė mane į savo glėbį.-Gaila, kad ši skara dengia tavo veidą, bet nebijok aš jos nenuimsiu.
-Ačiū,-sukikenau, kai Zayn greitai apsuko mane kelissyk ratu.-Su tavimi galiu jaustis ne taip įtemptai, kaip su Mr.Tomlinson.
-Malonu girdėti,-vaikinas tvirčiau laikė mane ir buvau jam dėkinga, nes mano kojos pynėsi.
-Kodėl jūs būtinai atvykote čia, į vienuolyną? Juk yra tikrai blogesnių situacijų nei ši,-išpyškinau apie ką visada mąsčiau.
-Tiesiog tai Louis sugalvojo. Kai mirė jo sužadėtinė, jis mano, kad privalo suteikti moterims geresnį gyvenimą. Be to jis tikrai neturi kur dėti savo pinigų,-atsiduso jis.-Louis mano, kad čia nėra blogų merginų, todėl ir negaili pinigų ant vienuolyno remonto.
-Iš jo pusės tai labai miela ir garbinga. Mr.Tomlinson atrodo tikrai geras žmogus, tik gaila, kad jis nežino, kad ir čia yra nepagarbių merginų. Kaip tik jis su viena iš jų dingo.
-Nesivargink dėl to, jis perpranta tokias merginas, kaip ji. Na, o tu esi visai kas kita. Kai pirmą kartą tave pamačiau, atrodė, kad nuo tavęs sklinda gėrio banga ir dėl to neklydau. Esi lyg angelas ir manau, kad tu verta nugyventi gerą gyvenimą, o ne pūti čia.
-Aš negaliu taip lengvai iš čia išeiti,-nunarinau galvą.
-Kodėl? Tau čia tikrai ne vieta.
-Neturiu kur eiti, esu basa, gyvenau su netikrais tėvais, kurie čia mane ir įgrūdo. Tai tikrai bloga idėja. Gal kažkada dingsiu iš čia, bet labai abejoju tuo,-paaiškinau.
-Galiu tau padėti...
-Nereikia, jūs ir taip daug ką padarėt dėl visų,-nutraukiau jį.-Nebekalbėkime apie tai, prašau.
Jis sutikdamas linktelėjo. Lėtai siūbavome pagal lėta ir greitą muziką, su juo buvo saugu ir žinau, kad mes tapsime gerais draugais.
-Eime gal prie ežero?-paklausiau jo.-Noriu įkvėpti gryno oro.
-Žinoma.
Vis dar susikibę už rankų žingsniavome miško takeliu. Pasiekę norimą vietą, atsisėdome ant lieptelio įmerkdami basas pėdas į vėsų vandenį. Jaučiuosi pagaliau atsipalaidavusi. Lėtai nutraukiau skara nuo savo veido ir padėjau ją šalia savęs. Jaučiau Zayn žvilgsnį, bet tai man nebuvo svarbu. Jis nėra Mr.Tomlinson.
-Tu labai graži,-tylą nutraukė duslus juodaplaukio balsas.-Taip ir maniau, jog esi ypatinga.
-Žinau, todėl ir slepiu save,-nunarinau galvą.-Dėl to prisidarau sau bėdų. Prašau nepasakok to Mr.Tomlinson.
-Gerai, bet šalia manęs visada būsi be skaros,-šyptelėjo jis, o aš sutikau.
Staiga kažkas sutraškėjo miškelyje ir aš arčiau prisislinkau prie Zayn. Girdėjosi merginos ir vaikino kikenimai. Staiga jie išnirio iš tankmės, o aš persigandau. Tai buvo Kley ir Mr.Tomlinsom. Sunerimusi pažvelgiau į šalia sėdintį Zayn.
-Atsiprašau, bet man paskui dėl to padėkosi,-greitai sumurmėjo jis ir suglaudė mūsų lūpas, šonu uždengdamas mano veidą.
-Gaila, ši vieta jau užimta,-pasigirdo Kley šnabždesys.
Nutraukiau savo mintis. Zayn lūpos buvo švelnios ir turėjo neįprastą skonį, lyg rūkalai susimaišę su mėta. Tas malonus kartumas dilgčiojo ant mano lūpų ir leido pamiršti, kad netoli mūsų yra Mr.Tomlinson. Tai tesėsi apie kelias minutes ir atsitraukus aš ėmiau gaudyti orą.
-Tai man patiko,-sukikeno Zayn.-Juk supratai, kad čia tik pagalba tau? Tikiuosi tai nebuvo tavo pirmasis bučinys?
-Nesu jau tokia nekalta, kaip manai. Suprantu tai ir esu tau dėkinga,-atsidusau iš palengvėjimo ir skaisčiai nuraudau.-Esu labai atvira ir žinok man patiko tavųjų lūpų skonis.
Jis tik nusijuokė ir prisitraukė mane į savo glėbį.
-Nesijaudink dėl to. Suprantu, kad kažkas vyksta tarp jūsų. Nežadu įsiterpti. Būsiu tavo apsauginis,-atsipalaidavau nuo jo žodžių ir nusijuokiau. –Draugai kol kas skamba gerai.
Gal jis ir sakė dalį tiesos, bet aš dar ir pati nežinau ar kažką jaučiu Mr.Tomlinson.
