Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Ups! Tento obrázek porušuje naše pokyny k obsahu. Před publikováním ho, prosím, buď odstraň, nebo nahraď jiným.
Tą naktį mums pavyko nepastebėtiems sugrįžti į vienuolyną. Prieš mano ir Mr.Tomlinson keliams išsiskyrus, jis pabučiavo mano ranką ir palinkėjo labos nakties. Na o aš, tiesiog kvailiai šypsojausi žiūrėdama į jo talstančią figūrą. Niekada nemaniau, kad viskas gali susiklostyti ir gerąja linkme.
Išaušus šiltam rytui, teko apsivilkti plonesnio audinio drabužį ir tam puikiai tiko trumpomis rankovėmis juodas kombinezonas. Susirišusi plaukus ir paryškinusi tušu savo blakstienas, nusileidau laiptais į valgomąjį. Visos merginos jau seniausiai pusryčiavo ir man įžengus, jų žvilgsniai, bei tylus šnabždesiai sekė man įkandin. O ko turėčiau tikėtis, kai man nesvarbu kitų nuomonės? Jos tė ir temanė, kad visada lindėsiu savo kiaute ir netrukdysiu vilioti vyrų, kurių dėmesio man tikrai nereikia... bent iki šiol nereikėjo, kol tarp manęs ir Mr.Tomlinson nesustiprėjo susižavėjimas, bei simpatija.
Pasiėmiau jogurto indelį ir nužingsniavau prie savo stalelio, kuriame jau sedėjo Niall ir Ana. Manau, kad tarp jų kažkas mezgasi ir dėl to džiaugiuosi. Pagaliau ji galės išsineždinti iš šios vietos, kuri lyg kalėjimas tokioms merginoms, kurios čia yra prievarta.
-Sveiki,-šyptelėjau atsisėsdama ant laisvos kėdės, o jų nustebę veidai nužvelgė mane nuo galvos iki kojų.
-Žinai, o tu karšta,-leptelėjo Niall.-Bet Ana karštesnė.
-Ačiū,-sukikenau, nes žinojau, jog kai patinka žmogus, tau jis yra pats gražiausias.-Turėtumėte dėkoti Zayn, tai jis mane paskatino išlįsti iš savo kiauto.
-Jei man nepatiktų Niall, tai išbučiuočiau jį, taip atsidėkodama,-nusišypsojo Ana, o blondinas suprunkštė.
-Ak, jūs balandėliai,-vyptelėjau įsidėdama paskutini jogurto kasnį sau į burną.-Jei manęs prireiks būsiu koplytėlėje.
Jie linktelėjo ir aš pakilusi nuo stalo nužingsniavau jos link, prieš tai jogurto indelį išmesdama į šiukšlių dėžę. Koplitėlėje buvo tamsu, tai reiškė, jog joje nieko dar nebuvo. Uždegusi kelias žvakes ir įsitaisydama ant suoliuko, persižegnojau. Šį kartą nusprendžiau sukalbėti rožančių ir tai truko daugiau nei valandą, nes neturėjau kur skubėti.
Man išeinant iš koplitėlės kažkas sugriebė už mano rankos ir buvau įtraukta atgal. Norėjau suklykti, bet išvydusi Mr.Tomlinson veidą atsidusau iš palengvėjimo. Jo ranka vis dar laikė manąją, todėl ėmiau po mažu rausti.
-Labas rytas,-sušnabždėjo jis pakšteldamas man į kaktą. Tai buvo labai miela.-Šiandien kalbėjau su direktore ir man leido išsivežti tave trim dienom iš vienuolyno.
-Bet ar mes nusprendėme neskubėti?-sunerimau ir nuleidau galvą žemyn.
-Nebijok, tai nebus nieko blogo, nes man reikia mieste sutvarkyti kelis reikalus ir todėl nusprendžiau pasiimti tave,-nusišypsojo jis.-Miegosime atskiruose kambariuose, aš per daug gerbiu tave, kad pasielgčiau nederamai.
-Aš, nežinau ką ir be pasakyti,-norėjau važiuoti kartu, bet kažkiek bijojau, nors jaučiau, kad jis manęs nenuskriaus.
-Tiesiog pasakyk "taip arba ne". Šiandien vakare išvykstame.
-Na gerai,-nusileidau ir staiga jau buvau suspausta jo glėbyje.
- Pasistengsiu, kad tu ateinančias dienas visada šypsotumeisi,-jis pabučiavo mano viršugalvį ir atsitraukė.-Dabar jau gali eiti, gražuole.
Visa paraudusi išskubėjau iš koplitėlės ir visa švytinti nuskuodžiau į Anos kambarį. Ji tikrai patars man ką susidėti į krepšį.
Pabeldusi į duris jas atvėriau ir sutikau Niall akis. Jie abu sedėjo ant lovos skaitydami madų žurnalą. Sukikenau ir atsisėdau prie jų.
-Pasakok, kodėl esi tokia laiminga,-šyptelėjo Ana ir nekantraudama žvelgė į mane.
-Su Mr.Tomlinson išvykstu į miestą trim dienom ir noriu, kad man padėtum su drabužiais,-išbėriau ir jie nustebę išpūtė akis. Po kelių minučių Ana šoko nuo lovos sukrykšdama ir stipriai mane apkabindama.
-Kada žadėjai man tai pasakyti?-suraukė kaktą ji.
-Aš tik dabar ir pati sužinojau,-šyptelėjau.-Turime laiko iki vakaro.
-Kaip džiaugiuosi dėl tavęs,-atsiduso ji ištraukdama iš po lovos sportinį krepšį. Ir paduodama jį man.-Dabar marš į tavo kambarį.
-O kur dėtis man?-nusijuokė Niall pagaliau atkreipdamas mūsų dėmesį.
-Eik pas Louis, Ni,-leptelėjo ir išstempė mane iš savo kambario.-Turėsi man viską papasakoti, nes tu taip paprastai su juo nevažiuotum.
Atsidusau, nes žinojau, kad ji iškamantinės visas smulkmenas. Kraudama į krepšį Ana mano svarbiausius drabužius, aš jai pasakojau viską nuo pat pradžių, net apie Zayn bučinį ir Kley grasinimus. Ji vis išsišiepdavo arba susiraukdavo, nes mane tikrai sekiojo nelaimė.
-Žinai, jei Kley vėl prisiartins prie tavęs, išmušiu jai dantis,-man baigus piktai tarė ji.-Tai dabar tarp tavęs, Zayn ir Louis vyksta meilės trikampis?
-Zayn pasitraukė, nes jau nuo pradžių suprato, kad tarp manęs ir Mr.Tomlinson kažkas vyksta,-patikslinau ją.
-Jie abu tau siūlo savo pagalbą, tai kurio žadi priimti?-pasiteravo.
-Dar nežinau,-atsidusau persibraukdama pirštais per plaukus.-Jei pamilsiu Mr.Tomlinson, tai žinoma priimsiu jo pagalbą.
-Bet vis tiek džiaugiuosi dėl tavęs, nes iš čia ištrūksim kartu,-apkabino mane ir pabučiavo į skruostą.-Jei sužinočiau, kad lieki, likčiau kartu.
-Tu pati geriausia,-sušnabždėjau jai į kaklą ir atsitraukusi padaviau jai savo kryželį nuo kaklo.-Turėkis jį, jis atneš tau sėkmę.
-Ačiū, o dabar eisiu ieškoti Niall,-nusišypsojo Ana.-Geros kelionės.
Linktelėjau ir kritau ant lovos. Vis dėl to, kad ir kas benutiktų, aš žadu iš čia išeiti. Nesvarbu, kur, bet turiu pabandyti dėl Anos laimės.
