Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Zayn palydėjo mane iki mano kambario, sakydamas, kad taip jis jausis geriau, kai žinos, jog grįžau saugiai. Jaučiausi jam labai dėkinga, juk jis išgelbėjo mane nuo mano neapdairumo.
Nusiovusi batelius atsisėdau ant lovos ir atsidusau. Nusitraukusi skarą, nusivaliau makiažą ir persirengiau į laisvus naktinius. Prieš miegą, padėkojau Dievui ir leidau sau nurimti.
Kita diena buvo puiki, nes Zayn palaikė man gerą nuotaiką ir visur buvo kartu. Gera turėti draugą - vyrą. Zayn net ėjo su manimi į koplitėlę pasimelsti ir mane nustebino, kad jis moka ne tik maldas, bet ir kelias giesmes.
-Tiesiog turėjau pamaldžią merginą,-teisinosi jis.-Bet ji man su savo Dievu iškvaršino galvą.
Jis privertė mane juoktis ir pamiršti blogus dalykus, nutikusius vienuolyne. Save smerkiau ir už vakarykšti bučinį, bet manau, kad mano padėtyje, tai pateisinama, nors ir kaip tai kvailai skambėtų. Tai buvo tik man pagelbėjimas.
-Manau, tu, turėtum su manimi nuvykti į miestą,-tarė Zayn.-Na žinai, užeiti prikimšti nesveiko maisto, apsipirkti drabužių, o gal net ir pasilinksminti.
-Skamba puikiai, bet nemanau ar man užtektų mano santaupų ant visko ką išvardinai,-atsidusau.-Be to virnuolyno direktorė gali manęs ir neišleisti.
-Tai nėra bėda, aš pinigų turiu ir tu, neatsisakysi,-šyptelėjo jis.-O dėl direktorės, aš jau skubu su ja pasikalbėti.
-Ačiū, tau,-nusišypsojau, nors jis to per skarą ir nematė.
Vis dar sedėdama koplytėlėje, su neramia širdimi laukiau Zayn.
-Malonu tave sutikti, Tavija,-kimus balsas privertė mano odą pašiurpti ir stipriau suspausti skaros kraštus.
-Man taip pat, Mr.Tomlinson,-mandagiai atsakiau. Jis priverčia mane jaustis nejaukiai.
-Kaip matau jūs esate labai pamaldi Dievui,-atsisėdo šalia manęs jis ir atsirėmė į suolo atlošą-Bei vis nesikreipiate į mane, Tu.
-Manau, daugiau bandau jam pasišvęsti,-atsidusau.-Nemanau, kad turiu tam pašaukimą, bet gal vis dėl to man pavyks. Jūs taip pat į mane nesikreipiate, Tu.
-Tai jūs čia esate, kaip ir ne savo noru?-nustebo jis ir aš pakėliau akis viršun. Mano rudos akys susitiko su jo mėlynomis.
-Na čia, kaip ir tėvų liepimas, nors jie ir nėra mano tikrieji tėvai,-paaiškinau.-Vieną kartą esu iš čia pabėgusi, bet vėk teko grįžti.
-Esu kiek susipainiojas,-nusijuokė jis ir aš kaip kvailė išsiviepiau, viduje džiaugiausi, kad jis to nemato.
-Vaikystėje buvau labai patrakusi, dėl to jiems neiškentus mano elgesio, išsiuntė čia,-silpnai nusijuokiau.-Gal ir išeičiau iš čia, bet neturiu kur. Jei grįščiau pas tėvus, vėl atsidurčiau čia. Aš jau, kaip ir apsispręndusi likti vienuolyne ir jau po truputį priptantu prie naujojo gyvenimo, bei likimo.
-Aš galėčiau tau padėti iš čia ištrūkti, jei žinoma, tu, nieko prieš?-pasikasė pakaušį Mr.Tomlinson. Tai jau antras asmuo, kuris nori man padėti.
Norėjau paklausti jo, kaip jis ruošiasi padėti, bet tada uždusęs atbėgo Zayn ir kiek nustebo pamatęs mus kartu su Mr.Tomlinson.
-Sveikas, Louis,-iškvėpė jis.-Tavi jau gali eiti pasiruošti ir ką nors apsirengti einant į miestą.
-Gerai,-šyptelėjau jam.-Tikiuosi dar pakalbėsime apie tai, Mr.Tomlinson.
-Žinoma, panele -jo oficialus kreipimasis į mane, kartais priverčia parausti, kaip ir dabar. Linktelėjau ir išskubėjau iš koplitėlės, palikdama juos abu pasikalbėti.
Persirengiau į ilgą sijoną ir laisvą palaidinę. Nenoriu per daug atidengti savo kūno, kai žinau, kad mieste bus vyrų. Veidą vis dengiau skraistę, ją nusiimsiu, kai būsiu užtikrinta, jog esu toli nuo čia. Lauke jau manęs laukė Zayn, bei taksi. Zayn sėdo į priekį, o aš į galą. Nesupratau, kodėl nevažiuojame, kol pro vienuolyno duris išėjo Mr.Tomlinson.
-Louis važiuos kartu, sakė jam reikia sutvarkyti kelias iškilusias problemas, o čia kompiuterių nėra, tad...-nutesė jis ir aš supratingai linktelėjau. Gerai, kad jis nebus kartu su mumis, nes visą tą laiką, kol jis būtų šalia manęs, būčiau įsitempusi.
Mr.Tomlinson atsisėdo taip pat į galą, prieš tai, šyptelėdamas man. Suspaudžiau lūpas į tiesią liniją, melsdama, kad viskas šiandien būtų gerai.
-Zayn,-atsiktenkštė Mr.Tomlinson.-Norėjau paklausti ar dar reikia pagalbos, dėl Thom?
-Taip, būtų gerai jog pagelbėtum, nenoriu, kad jis būtų su Perrie,-atsiduso Zayn.-Ji vis krečia kvailystes ir jau turiu keletą įrodymų, kad ji buvo jį palikusi vieną namuose. Man nesvarbu, kad jis miegojo, bet juk galėjo pasamdyti auklę. Jai sverbesni vakarėliai ir vyriška draugija.
-Tai svarbūs faktai,-suraukė kaktą Mr.Tomlinson.-Nesuprantu, kodėl ji neatiduoda jo tau ir lai tada šlaistosi kur tik širdis geidžia.
-Manau ji nori, jog aš grįščiau pas ją. Perrie mane šantažuoja ir vis prašo pinigų, sakydama ,kad juos leidžia ant Thom, bet mano pasamdytas seklys turi įrodymų, jog ji visus pinigus kažkam perveda į sąskaitą,-Zayn buvo kiek piktas ir aš nenorėjau, kad jo nuotaika dar labiau subjurtu.
-Manau dabar nelaikas apie tai kalbėti, juk važiuojame atsipalaiduoti,-nutraukiau jų pokalbį. Buvo nejauku, kai jie kartu pažvelgė į mane.
-Tu teisi,-Zayn pasikasė pakaušį ir šyptelėjo.-Tau turbūt nejauku, kai turi klausytis mano pašlijusio gyvenimo.
Silpnai sukikenau pritardama jo teiginiui. Buvo gera jaustis atsipalaidavusi, bet tai truko trumpai, nes Mr.Tomlinson nenuleido vis nuo manęs akių.
-Tavo labai gražus juokas, panele, Tavija,-tyliai sušnabždėjo man į ausį Mr.Tomlinson nusiųsdamas per mano kūną malonius šiurpuliukus, kurie privertė mane stipriai parausti.
