NUN (L.T.)

17 Dalis

-Vykstame į viešbutį,-atsitraukė nuo manęs Louis ir ėmė mane temptis išėjimo link.

-O kaip Tanya?-stabtelėjau.

-Ji man nerūpi.

Viduje apsidžiaugiau, bet ir vėl stabtelėjau.

-O Lottie?

-Parašysi jai žinutę iš mano mobilojo,-atsiduso Lou.-Noriu dingti iš čia.

-Aš taip pat, ši vieta ne man,-šyptelėjau ir leidausi išvedama iš klubo.

Giliai įkvėpiau gaivaus nakties oro ir mano oda iš kart pašiurpo nuo šalčio. Galva truputį prablaivėjo, tad dabar galėjau blaivau mąstyti ir numalšinti įsišėlusius hormonus.

-Nesusirk,-apgobė Louis mano pečius savo švarku. Įsikibau į jo parankę ir ėmėme kartu žingsniuoti takeliu, kurį apšvietė blausūs gatvės žibintai. Man atmosfera buvo gana romantiška.-Ką nori nuveikti?

-Tiesiog ramiai žingsniuoti taku ir taukšti niekus,-šyptelėjau.

-Ar tau trūksta draugijos?

-Nelabai. Dažnai plepėdavau su vienuolėmis, bet vistiek jaučiausi lyg nesava. Laisvė man daug ką reiškia, bet aš negaliu tiesiog imti ir palikti vienuolyną.

-Aš tau siūliau ir siūlau pagalbą. Argi taip sunku ją priimti?

-Mes nesame pakankamai pažįstami,-prigludau prie jo šono ir jaučiau, kad pati sau meluoju ir neraudonuoju.

-Leisk mums žengti dar vieną žingsnį mūsų santykiuose ir aš prižadu, jog tada tikrai galėsiu suteikti visą informaciją apie save, kuri tau bus įdomi,-jo akyse žibėjo viltis.

Ar verta aukotis? Ar verta tikėti juo? Taip. Kito tokio niekada nesulauksiu, tad kodėl nerizikavus? Juk tarp mūsų ir taip kažkas vyksta.

-Aš sutinku, bet prašau neskubėkime,-Louis linktelėjo ir stipriai suspaudė mane savo glėbyje. Kaip mat pasijaučiau pavargusi.-Ar galime jau vykti į viešbutį?

-Taip, tik iškviesiu taksi.

Prie mūsų po kelių minučių privažiavo taksi. Įsitaisę ant galūnių sėdynių, mieliai susiglaudėmė. Apie tokį vakaro pakrypimą nebūčiau net drįsusi pagalvoti.

Visą kelią tylėjome. Mums nereikėjo žodžių, kai ore tvyrojo maloni atmosfera. Grojo tylus radijas ir to mums užteko.

Išlipę iš taksi, žengėme į viešbutį ir užkilę liftu aukštyn nukėblinome į kambarį. Louis nuvilko nuo mano pečių savo švarką ir pakabino ant pakabos.

-Gal nori ko nors užkąsti?-paklausė jis.

-Manau, kad taip. Užsakyk mums ko nors skanaus ir lengvo skrandžiui,-nusispyriau aukštakulnius ranka pasilaikydama Louis peties.-Nenoriu rytoj atsikelti nuo pykinimo.

-Įsitaisysime mano miegamajame,-prieš tai pasakė jis ir ėmė skambinti į aptarnavimą.

Mėgaudamasi vėsiomis grindimis įžengiau į Louis kambarį ir sukritau į minkštą krėslą. Giliai įkvėpiau miegamajame tvyrančio kvapo. Lou kvepalai visada sutrikdydavo mintis, bet šis vakaras privertė mane mėgautis tuo. Džiaugiuosi, jog galiu ir nustumti į šalį blaivų protą ir atsipalaiduoti.

-Maistas jau pakeliui,-tarpduryje pasirodė Louis ir aš tingiai pasukau galvą į jį.-Atrodai pavargusi.

-Tokia ir esu, bet tuo pačiu alkis verčia neužsnūsti,-apsilaižiau savo sausas lūpas ir tik dabar suvokusi žodžių dviprasmybę, nuraudau. Ar aš kurstau jį pulti prie manęs?

Bildesys į duris privertė Louis atsidusti ir žengti atgal į koridorių.

Žinau, kad mes kartu trokštame vienas kito, bet juk prašiau neskubėti, nors ir pati nemanau, kad ilgai galėsiu mėgautis tik karštais jo bučiniais, kurstančiais pasiduoti apėmusiam gyvuliškam jausmui. Pariečiau po savimi kojas, patogiau įsitaisydama.

Louis grįžo su maišeliu rankose ir ėmė traukti produktus, bei dėti ant kavos stalelio.

-Labai mėgstu vynuoges,-nurijau seiles ir pakilusi iš vietos paėmiau vieną kekę.-Gaila, bet esu tik kelis syk jas ragavusi.

-Su manimi, tau jų tikrai nestigs,-atsistojo už manęs ir krūtine prisiglaudė prie mano nugaros.-Esi verta kur kas daugiau.

Padėjau kekę atgal. Sukramčiau vynuogę ir nurijusi kąsnį atsigręžiau visu kūnu į jį. Atremdama savo delnus į jo krūtinę, atsidusau. Negaliu priprasti, jog jo pinigai bus švaistomi ant tokių niekų.

-Ak, Lou. Nemanau, kad nurysiu dar bent kąsnį.

-Nieko tokio, nusiprausk po dušu, atnešiu tau savo marškinius,-pakštelėjo į skruostą ir padrąsinamai stumtelėjo savo vonios durų link.

-O kaip tu?

-Aš nusiprausiu tavąjam kambarį.
*
Atsiguliau į Louis lovą. Buvo gera atpalaiduoti savo visus kūno raumenis. Ši diena buvo labai įtempta. Užmerkiau savas akis nusisukau į šoną ir tada pajaučiau įdumbant lovos kitą pusę. Šiltas vyriškas kūnas prigludo prie mano nugaros, tvirtos rankos apsivijo aplink liemenį ir prisitraukė artyn, baimindamasis lyg ketinčiau nuo jo sprukti.

-Žinai, kas man patinka tavy?-sušnabždėjo jis prie mano ausies. Papurčiau sunkią galvą.-Tavo kvapas. Jis verčia mano protą aptempti.

-Ar tu ketini..?-sunerimau, nes dabar buvau pernelyg pavargusi glamonėms ar seksui.

-Ne. Tam dar netinkamas metas, bet tu privalai žinoti, koks bejėgis jaučiuosi šalia taves, mieloji,-jaučiau jo šypsnį.-O dar labiau man patinka, kai tavo kvapas susimaišo su manuoju.

-Tai abipusis jausmas.

-Dabar eikime miegoti, esame per daug pavargę,-atsisukau visu kūnų į jį ir apsikabinau.-Labanakt, princese.

Nesugebėjau ištarti nė žodžio, bet to ir nereikėjo, nes trumpas meilės bučinys pasakė viską, ką norėjau pasakyti prieš pasineriant į saldų miegą.

♡Norėjau pasiūlyti savo darbuose atsiradusią naują istoriją @EvelinaMarkuzaite1D : Tai lietus kaltas...[N.H] ↓