Dar būčiau sėkmingai miegojusi jei ne mane prikėlęs telefono skambutis. Šiaip ne taip susigraibiau savo plytą ir ekrane vis dar švietė nepažįstamo numerio vaizdas. Galvojau kelt ar nekelt... Ai surizikuosiu... Man skambino mūsų vadybininkė ir pranešė, kad su Moni eisim į korėjiečių kalbos kursus. Ir tai skamba labai smagiai, nes Lietuvoj neturėjom galimybės mokytis šios kalbos. Su merginomis susitarėme, kad jos mum padės. Per šiuos du mėnesius mes tapome neišskiriamos kaip sesės. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad Irene, Mina, Moni ir Hyorin rūpinasi manimi kaip tikros mamos. Šiandien sekmadienis ir mes jau gavom pirmuosius korėjiečių namų darbus kurie kaip pirmam kartui nėra jau tokie sunkūs. Su Moni juos padarėme gal per pusvalandį, o tai nėra daug. Sedėjau ir dariau paskutinę užduotį ir staiga suskambėjo skype programėlė, kuri pranešė apie mano brolio skambutį. Nieko nelaukusi pradėjau pokalbį. Kalbėjomės ištisą valandą kuri buvo pilna prisiminimų ir linkėjimų. Mama ir tėtis irgi buvo labai išsiilgę kaip ir aš jų. Po pokalbio nuėjau pasidaryti arbatos be kurios negaliu gyventi, nes kava yra pats šlykščiausias dalykas pasaulyje ir niekas man jos per prievartą neikiš. Tokia aš jau esu... Vanduo sėkmingai užvirė ir arbatos puodelis jau garuoja mano rankose. Galvoju gal reiktų nueiti apsipirkt, nes mano spintoje vyrauja fazė "Neturiu ką apsirenkti". Bet viena aš tikrai neisiu, nes man reikia draugijos, kad Adelė sėkmingai nepasimestų. O tai nutinka ne taip jau retai. Nubėgau į merginų kambarius ir pasiūliau nueiti į parduotuves iš jų gavau teigiamus atsakymus.
####### Po 4 valandų######
Apsipirkimas sėkmingai įvygdytas ir dar su kaupu. Šiaip ne taip nusinešiau maišus į savo kambarį. Kurių buvo pakankamai daug. Nunešiau juos į spinta ir atsiguliau į lovą. Išsitraukiau savo telefoną ir nuėjau į galeriją, kurioje BTS nuotraukų buvo ryškiai daugiau negu mano. Ir aš tuo niekada nesiskunžiau, nes nuotraukose atrodau baisiai kaip visada. O jie, kad ir ką darytų atrodo gerai.
Toks jau gyvenimas. Galerijoje pradėjau vartyti gifus, kurie pakankamai geri. Aš labai nenorėčiau, kad nė vienas iš jų pamatytų, ką fanai daro su nuotraukomis. Kartais noriu turėti lygiai tokį patį fandomą kaip ir Army. Nes jis yra vienas geriausių kuriam kads nors priklausiau ir tai verčia mane didžiuotis. Jau rytoj bandysiu įrašinėti pirmajį savo coverį. Ir aš labai tuo džiaugiuosi. Seniai norėjau tai padaryti, bet neišdrįsdavau. Čia is vėl pasireiškia mano perdėtas kuklumas. Nekenčiu šitos savo savybės, bet reikia su tuo susitaikyti. Staiga į mano kambarį įlėkė Moni užsidėjusi Pikačiu kostiumą ir greitai sumalė:
- Spėk, kas mane pafollowino per twitter???
- Mmmm... Suga!!???
- Taip pagaliau. Nu net neįsivaizduoji kaip aš šito laukiau...
- Tai ką jūs ten veiket su Suga vakar???
- Nu kaip ir nieko...
- Tas tavo kaip ir nieko nuskambėjo neįtikinamai...
- Mes nuėjom į jų studiją ir jis man parodė dainą.
- Kaip fainai, o kas toliau vyko pasilaikyk sau.
- Ei, ten nieko nebuvo,- pasakė ji metė pagalvę į mane.- Jūs su Kookie mielai atrodot kartu.
- Ačiū. Bet nemanau, kad kas nors tarp mūsų bus...
- Ei, kodėl. Tai gi jis visada buvo tavo favoritas.
- Aš irgi taip galvojau, bet atsirado vaikinas kuris dar labiau apsuko galvą...
- Kuris???
- Jo vardas J....
YOU ARE READING
Fangirls Meets Their Gods
AdventureĮsivaizduokite, kad didžiausia jūsų svajonė išsipildo ir su kaupu... Taip nutiko ir man... Kokia ji sužinosite mano istorijoje: " Fangirls Meets Their Gods"