Fangirls Meets Their Gods

32 dalis

Vis dar negalėjau atsigauti po vaikino žodžių.
- Adele, aš turiu eiti į repeticiją, ate.
- Gerai, Jin, ate.
Vaikinas išėjo. Aš vėl likau viena kaip visada. Išėjau iš kambariuko, tiesiu taikymu nuėjau prie pagrindinio kompiuterio ir išsaugojau įrašus. Po gana svarbaus darbo pasiėmiau savo rankinuką, striukę ir išėjau iš sudijos. Man tikrai reikėjo susitvarkyti savo nuverktą veidą. Todėl mano tikslas buvo kažkaip pasiekti tualetą, kad nepastebėtų vaikinai mano nuverkto veido. Tikiuosi Jin nepasakys kas įvyko įrašų studijoj. O gal visai gerai būtų, nes Jimin suprastų, kad jam su manim nelabai kas išeis. Kodėl viskas taip sudėtinga. Mano kišenėj pradėjo vibruoti telefonas ir jis išblaškė mano visas mintis. Atrakinau jį ir pamačiau žinutę nuo Irenne.
Irenne<3
Kaip supratau tau ir vėl nesimiega. Ačiū, kad bent pranešei, nes Hyorin vėl jaudinosi... Gal žinai kur Moni?? Nes ji sekmingai išėjo nieko nepasakiusi ir ji atrodė labai pikta.
Nieko nelaukusi, atrašiau jai.
Maknae <3
Kaip pastebėjai, mane dažnai apima nemiga ir mane traukia naktinis Seulas. O dėl Moni, tikrai nežinau kur ji. Ai, kai grįšiu namo, papasakosiu kas buvo. O dabar turiu lėkt.
Kai išsiunčiau žinutę, jau buvau prie tualeto durų, pastūmiau jas nuo savęs ir atsidūriau pakankamai erdvioje patalpoje. Priėjau prie kriauklės ir atsukusi kraną, suvilgiusi rankas, perbraukiau jomis per veidą kelis kartus. Man taip šito reikėjo. Tik spėjau nusišluostyti rankas ir veidą, mano telefonas pradėjo skambėti, man skambino Agnė.
- Laba, tai gali šiandien susitikti?
- Laba, seniai girdėta, žinoma, kad galiu.
- O, tai gerai. Gaila, kad Moni negali.
- Ji kažkur išėjo nieko nesakiusi.
- Aš tuoj pas tave atlėksiu, tai iki.
- Iki, Adele.
Nusimato linksma dienelė, nes su Agni niekada nebūna liūdna. Susitvarkiusi, išėjau iš tualeto ir patraukiau apačion, link išėjimo, kol manęs nesusistabdė Namjoon.
- Adele, mačiau kas nutiko kai dainavai Jin.
- O šudas,- nusikeikiau lietuviškai.
- Būk atsargi, nes jei sužinos vienas iš Managerių, jums bus blogai.
- Prašau, pamirškit ką matėt su Jin, gerai??
- Darau tai dėl tavęs ir Hobio, supratai? Nes tu man esi kaip mažoji sesutė.
- Ačiū, Namjoon!!-pasikabinau jį stipriai.
- Girdėjau turi lėkti pas Agni, tai skubėk.
- Iš iš kur tu ži...
- Ate, dar pasimatysim,- pertraukė mane vaikinas. Ir nusišypsojęs nuėjo link šokių studijos. Gūžtelėjus pečiais nulipau į apačią ir išėjau iš pastato. Agnės namai buvo pakankamai toli nuo čia, o be muzikos kelias pailgėja dvigubai. Tai susiradusi ausinukus, pasileidau muziką, kuri kaip tik tiko mano nuotaikai apibūdinti. Po dešimties ar penkiolikos minučių jau lipau laiptais į merginos butą. Paskambinau į duris ir po kelių sekundžių jos atsidarė. Aš pamačiau už save didesne merginą, kuri buvo susirišusi kuoduką. Panašu ji buvo tik ką atsikėlusi. Nieko nelaukusi puoliau jai į glėbį ir stipriai suspaudžiau merginą.
- A Adele, jau gali mane paleisti, aš neturiu kuo kvėpuoti. Užeik.
Jos butukas buvo kaip visada jaukus ir tvarkingas.
- Tu norėjai man kažką papasakot, aš laukiu,- sėsdama į patogų fotelį pasakiau draugei.
- Aš nežinau nuo ko man pradėti.
- Pasakok viską iš eilės, brangioji.
Ir mergina pradėjo pasakoti apie kaukių balių. Kaip ji šoko su Luhan. Ir kaip ji matė Kriss, kuris buvo su kauke, bet ji vis tiek sugebėjo jį atpažinti iš balso. Po to perėjo prie merginos, kurią sutiko. Ir galiausiai baigė tuo, kad ji buvo peršalusi ir ją slaugė visi kas tik galėjo. Aš jos nepertaukinėjau. Man pačiai buvo keista. Kai ji baigė pasakojimą, mano pilvas sugurgė.
- Tu tikriausiai nori valgyti, einam, kaip tik padariau sumuštinius.
Aš tik linktelėjau ir nusekiau paskui ją į virtuvę. Kai pamačiau ant stalo jos " sumuštinius" pradėjau juoktis.
- O Dieve, Agni, aš visiškai pamiršau, kad tu nemoki gaminti.
-Einam gal kur nors į miestą pavalgyti?
- Nebloga mintis.
Po kelių minučių Agni jau rakino duris ir mes patraukėme maisto link.
- Einam picos??- pasiūliau aš.
- Einam.
Pavalgiusios nuėjom pasivaikščioti į parką, kuris buvo visai šalia picerijos. Jame viskas buvo žalia, bet žmonių nebuvo nė kvapo. Pamačiau Agnės susirūpinusią miną, bet nieko nesakiau jai. Ėjome toliau, kol nepamačiau supynių. Pamačiusi, nubėgau jų link. Atsisėdau ant jų ir jau norėjau pašaukti Agni kartu pasisupti, bet jos nebuvo nė kvapo. Aš pradėjau suptis. Tai dariau, kol nepasigirdo man pažįstamas balsas. Staigiai sustabdžiau supynes ir pasileidau bėgte balsų pusėn.
Kai pasiekiau tą vietą, pamačiau nekokį vaizdą. Moni tiesiogine ta žodžio prasme norėjo užmušti Kyungsoo, bet ją už rankų laikė Jungkook ir Yoongi. Ji vis bandė ištrūkti iš vaikinų rankų. Agnė irgi ginčijosi su Moni, o Kyungsoo stovėjo ir klausėsi barnio. Moni kažką pasakė vaikinams ir jie ją paleido, bet ji staiga puolė Kyungsoo ir paleido savo kumštį vaikinui į veidą. Ir jis nukrito aukštielninkas ant takelio.
Agni su ašaromis akyse savo rankinėje pradėjo ieškoti servetėlės, vaikino lūpai nuvalyti. Aš buvau pasislėpusi už medžio ir stebėjau viską toliau. Buvau pakankamai toli, kad girdėčiau jų pokalbį.
Moni nusisuko ir pradėjo eiti, o aš pasileidau bėgti jai iš paskos.
Bėgdama mačiau Agni akyse skausmą, o Kyungsoo buvo ją stipriai apkabinęs.
- Moni, palauk!! Kas čia buvo?
- Nejau nematei?
- Mačiau.
- Tai ko klausi. Va kaip tau atsilygina draugai, kai nori padaryti ką nors gero.
- Aš einu namo, o tu??
- Adele, aš suprantu, kad nori su manim pasikalbėt, bet ne šiandien. Ne po šito įvykio.
- Tu, žinai, kad kai grįši namo, aš vis tiek tavęs išsiklausinėsiu.
Ji man nieko neatsakė, tik menkai šyptelėjo ir nuėjo savais keliais.

Tuo tarpu aš parašiau Agni.
My Big Dongsaeng<3

Nesijaudink, viskas bus gerai. Aš su ja pasikalbėsiu, dėl to kas įvyko.
Pasidėjau telefoną ir patraukiau namų pusėn. Kur jau manęs laukė merginos.
- Aš, namie!!
- Pagaliau, kur tu basteisi??- paklausė manęs Mina.
- Visur kur tik įmanoma, Mina.
- Unnie, Hyorin, ar padarysi man lengva makiažą.
- Taip, žinoma, tik eik persirenk, nes jau ketvirta valanda.
Nuėjau į savo kambarį ir pasidėjau ką apsirenksiu. Vis gi einu susitikt su Jimin. Apsirengiau paprastai ir visai nepuošniai. Marškinėliai ir juodos timpės. Hyorin atėjo po kelių minučių ir pradėjo darbuotis. Galvoje vis skambėjo Inesos pasakyti žodžiai. O gal man neiti tenai??
- Apie ką mąstai??
- Apie visą susidariusią situaciją, Unnie.
- Papasakok.
- Ar būtina, Unnie?
- Tikrai ne, jei norėsi išsipasakot, ateik, aš visada išklausysiu.
- Gerai, Unnie, turėsiu omeny.
- Viskas, jau baigiau.
- Ačiū, Unnie!
- Tu net į veidrodį nepasižiūrėjai, o jau dėkoji,- nusijuokė ji.
- Aš žinau, kad tu šitoj srity profė, Unnie.
Staiga mano telefonas suskambėjo.
- Ar tu jau pasiruošusi??- paklausė vaikino balsas, kitoje telefono pusėje.
- Taip.
Ir padėjau ragelį.
Aš nulipau į apačią ir užsimovusi batus, atsisveikinau su merginomis.
- Labas, Chim Chim.
- Labas, tai einam.
Mes nuėjome į kavinės pusę. Tenai užsisakėme kavos ir kalbėjomės. Stengiausi neminėti J-Hope vardo, nes po to vaikino veidas apsiniaukia. Nejau gi aš taip jam patinku??
Staiga jis paėmė mano ranką į savo delną ir slinkosi vis arčiau mėgindamas mane pabučiuoti, bet staiga vaikino veidas buvo atstumtas nuo manojo.
- Ar tu žinai, ką darai!!??
- Inesa?
- Einam iš čia, Adele.
Mergina staiga mane paėmė už rankos ir tempte išsitempė iš kavinės, kurioje vis dar netekęs žado sedėjo Jimin. Inesa jau norėjo mane barti, bet aš ją netikėtai apsikabinau ir verkdama šnabždėjau jai:
- Ačiū, kad tą padarei.