Fangirls Meets Their Gods

28 dalis

Šiandien yra laisva diena, o tai reiškia, kad nereikia repetuoti. Pagaliau lauktas ir užsitarnautas poilsis. Visos kažką veikia. Moni žaidžia kompiuterinius žaidimus. Klausiat iš kur žinau??? Tiesiog iš jos kambario girdisi keiksmažodžiai. Dažniausiai lietuviški arba rusiški. Nors kartais pasigirsta ir angliškų. Šaunuolė. Jai visada su kalbomis sekėsi pakankamai gerai, o ypač su keiksmažodžiais. Mina su Irene išvažiavusios aplankyti savo tėvų. Gerai joms. Merginos gali, bet kurį savaitgalį aplankyti savo šeimas, o mes su Moni ne. Nors galėtume kurį nors savaitgalį paskirti šeimos aplankymui. Kokiai savaitei, bet vargu ar tai bus įmanoma... Hyorin išėjusi pas savo geriausias drauges. Tik aš guliu lovoj ir neturiu ką veikti. Smagu... Gal nueiti apsipirkti??? Taip, tą ir padarysiu. Greitai apsirengiau ir nubėgau pas Moni į kambarį pasakyti, kad išeinu. Pravėriau jos kambario duris, o ten ji kalbasi su savo mama... O Lietuvoj kartais ne  dvylikta nakties???
- Moni, atsiprašau, kad sutrugdžiau noriu pasakyt, kad važiuoju į miestą, tau ką nors prigriebt??? O laba diena Monikos mama.
- Viskas gerai, važiuok. O man nieko nereikia... Ei, prigriebk vaflių, ačiū.
- Gerai. Ate.
Išėjau iš jos kambario ir nuėjau į virtuvę. Atidariusi šaldytuvą pamačiau gabalą picos. Jei jos nesuvalgė Moni, bus mano. Katra pirmesnė, ta gudresnė... Nieko nelaukusi pasišildžiau ją mikrobangėje ir skaniai suvalgiau. Kol kramčiau paskutinį kąsnį mano telefonas suvibravo, pranešdamas apie naują žinutę. Kuri buvo nuo J- Hope.
Hobis:
Labas. Girdėjau tau šiandien laisva diena. Gal nori susitikti???    
Adelie:
Labas. Būtinai tik kada ir kur???
Hobis:
Prie artimiausios kavinės. Kur buvom susitikę. Už 20 minučių.
Adelie:
Gerai. Iki susitikimo.
Hobis:
Iki.
Šiandien nusimato linksma popietė. Su J- Hope niekada nebūna liūdna ir nuobodu. Jis turbūt nežino tokio žodžio kaip liūdesys ar nuobodulys...
Eidama link susitikimo vietos jau iš tolo pamačiau vaikiną, kuris stovėjo ir ramiai gurkšnojo kavą. Visa laimė, kad atėjau iš tos pusės kur buvo jo nugara. Adelė sugalvojo kai ką linksmo. Tiesiog priėjusi prie Hoseok, pagriebiau jam  už šonų vienu metu ir sušukau "Elektra!!!!!". Staiga vaikino kava buvo sėkmingai išspjauta ant šaligatvio plytelių.
- Ar tu visai proto netekai!!! Tu net neįsivaizduoji kaip mane išgąsdinai!
- Minhae, Hobi,- šiaip ne taip tramdydama juoką pralemenau aš.
- Gerai, aš tau atleidžiu, bet tik todėl, kad ant tavęs pykti nemoku,- pasakė jis ir patampė man už žandų.- O šitą jau seniai norėjau tau padaryti.
Aš stovėjau priblogšta. Ką????
- Adele, tu gyva????
- Oi, atleisk, užsigalvojau.
- Nieko tokio. Tai einam???
- Einam.
Ir mes nuėjom man nežinoma kryptim. Mūsų niekas nepažino, nes buvome su kaukėmis, kurios gerai saugojo nuo keistų žvilgsnių. Po dešimties minučių ėjimo mes pasiekėme didelį prekybos centrą. Pirmiausia nuėjau į "Zara" . Kol rinkausi suknelę, Hobis prieš mane parodė daiktą kurio visada norėjau... Miegojimo kombinzoną, kurį turėjo Moni. Bet čia buvo ne kas kitas, o pingvinas.
- Žiūrėk, ką radau!- sušuko vaikinas.
- Aš imu,- ir nieko nelaukusi stvėriau iš jo rankų, bet vaikinas pakėlė ranką aukštai, kad aš nepasiekčiau.
- Aš tau jį nupirksiu ir jokių ne, supratai???
- Supratau.
Teko jam nusileisti... Nuėjau prie kitos lentynos ir pamačiau lygiai tokį patį tik jis buvo arklys.
- Ei, manau tau tinktų J- Horse. Ygagaga!!!- parodžiau jam ir sužvengiau kaip arklys.
- Nejuokauk.
- Tikrai neimsi???
- Nenoriu.
Mes nuėjome prie kasų kol jis laukė eilėje, aš nuėjau į tualetą. Kai susitvarkiau visus reikalus ir ploviausi rankas, kelios mergaitės šnabždėjosi korėjietiškai. Ką jos kalbėjo girdėjau tik nuotrupas. Stengiausi neišsiduoti, kad suprantu ką jos kalba. Bet man nepavyko.
- Neapsimetinėk, kad nesupranti... Noriu tau pasakyti, kad nelystum prie Jin Oppos, nes tu jo neverta.
Aš tik nusijuokiau ir išėjau iš tualeto. Manęs prie man nematytos parduotuvės jau laukė J-Hope.
- Kas čis per parduotuvė??? Lietuvoje jos nebuvo..
- Čia parduoda visokius aksesuarus. Nori užeiti???
Palinksėjau galvą ir mes tenai nuėjome. Ten radau ko visada norėjau. Vėrinį kurį kažkada buvo užsidėjęs šalia manęs esantis vaikinas, bet dėja jis buvo per aukštai.
- Oppa, gali man padėti pasiekti tą vėrinį??!!!
- Būtinai.
Ir vaikinas pasiekė vėrinį.
- Ačiū,- tariau jam su didele šypsena veide.
- Nėr už ką.
Po to dar nuėjom į dar kelias parduotuves ir paskui nusprendėme pavalgyti. Buvo tikrai skanu. Iš vis korėjiečių virtuvė yra kažkas tobulo.
Kai pavalgėme, nusprendėme grįžti namo, nes jau temo. Su Hobiu laikas pralekia nepastebimai.
Atsisveikinom prie namo durų ir palinkėjom labos nakties. Staiga jis mane apkabino ir nepaleido kelias geras minutes.
Tai buvo visiškai naujas, dar nepatirtas jausmas, bet man jis patiko. Šalia šio vaikino noriu būti ir pasilikti su visam.
Kai jis mane paleido, aš nuėjau namo ir pradėjau traukti pirkinius iš krepšio. Be kombinzono dar buvo maikutė su jo vardu. Nieko nelaukusi ją užsidėjau ir atidariusi langą nuėjau miegoti.
Staiga po kelių minučių į mano kambarį įėjo svečias. Kuris pamatęs, kad miegu su jo maikute pasakęs kelis žodžius įlipo į mano lovą ir glostydamas mano plaukus, užmigo.
Ryte atsikėliau ir pamačiau Hobį šalia savęs gulintį ir miegantį.
- Adele, kelkis mes....- staiga į mano kambarį įlekė Moni ir tiesiog sustingo vietoje.
- Čia nieko nebuvo!???- paklausiau aš, o Moni tuo metu pabėgo iš mano kambario, turbūt greičiau negu į jį atbėgo.