Blogi žaidimai 2 (IV)

4.49

-Labas , Louis .

Rouz man nusišypso , o aš jai atsakau tuo pačiu .

-Negaišk laiko . Sakyk , -suurzgiu .

-Koks nekantrus .. Užeikime .

Ji praveria duris ir nieko nelaukdamas įeinu į kambarį . Nuryju seilių gumulą ir pažiūriu į Rouz .

-Manai , kad ji vis dar mirusi , tiesa? –ji atsidūsta .

-Ji atrodo taip , –sušnabždu ir prieinu prie lovos .

Paliečiu savo princeses skruostą . Žaizdos sugijusios , tačiau ji vis dar pabalusi .

-Aš sakiau , kad turiu tau gerų žinių . Nekviečiau aplankyti jos , nes per dažnai čia lankydavaisi .

-Kodėl tu tempi kalbą? –pavartau akis .

-Oh taip . Juk žinai kokia aš - sena karka . Louis , mes įsitikinę , jog ji greitu pabus . Gali būti , kad net šiandiena .

Ji pabus . Ji pabus . Ji pabus .

-Jai manau dabar kaip tik reikia tavo pagalbos sugrįžti . Jai nebe daug beliko , tačiau viskas gali pasisukti ir kitaip .

Suimu princeses ranką ir atsisėdu šalia jos .

-Kaip kitaip?

-Ji gali nueiti į tunelio galą .

-Ji nemirs . Ji puikiai atrodo ir pati sakai , kad ji gali pabusti . Kas čia per mistinės istorijos?

-Tiesiog palaikyk su ją ryšį . Pažvelk , -ji apeina lovą ir pirštu parodo į Selenos veidą –Ji jaučia ir girdi tave .

Maža krištolinė ašara , nurieda Selenos skruostu .

-Jums reikia privatumo . Louis , žinai taisyklės , tiesa?

-Aš nepradėsiu jos purtyti ir rėkti , jog ji atsibustu , kaip ta kvaila mergina iš anos palatos .

-Geras berniukas .

Pavartau ir vėl akis , o ji palieka kambarį . Nors čia ligoninė , sukišau daug pinigų , jog Selena gautų gerą palatą ir priežiūrą . Todėl palata man labiau panaši į kambarį . Rouz –visą tą laiką prižiūrėjo Selena . Būdavo , jog likdavau pas Selena kelias paras , todėl ji yra mano šios ligoninės ,,draugė''. Nors ji dvigubai už mus senesne , su ją randu lengvai apie ką pakalbėti . Ji kieta .

Nuvalau Sel ašarą ir įsitaisau šalia jos . Stebiu ją miegančia ir glostau jos kaštoninius plaukus .

-Aš tavęs taip pasiilgau , Seli . Prašau grįžk pas mus . Man labai tavęs reikia . Aš nebemoku be tavęs gyventi . Mažute , nagi .

Pajutau lengvą spaudimą rankoje ir staigiai pažiūrėjau į Sel veidą . Bet čia nė jokios emocijos .

-Nathan ir Amelia'i , tavęs labai reikia . Mums visiems tavęs reikia . Negali mūsų tiesiog palikti . Tau tiek nedaug trūksta , meile . Maldauju .

Pajutau tą patį jausmą ir vėl .

-Nagi , princese . Tau mažai trūksta .

Aparatas , kuris matavo Seli širdies pulsą , ėmė greičiau dirbti .

-Sugrįžk pas mane , mažute . Tik nepalik .

Aparatas vėl ėmė įprastai dirbti , o į palatą įėjo Rouz ir daktaras .

-Sveikas , Louis , -jis nusišypso ir prieina prie Selenos .

-Ji bunda , tiesa? –paklausiu .

-Mes nežinome tiesos . Ji gali grįžti arba gali užstrigti .

Gyliai atsidūstu ir išlipu iš lovos . Prisitraukiu kėdę ir atsisėdęs ant jos , suimu vėl jos ranką ir švelniai glostau . Suskamba mano mobilusis ir jį išsitraukęs iš megztinio , numetu Harry skambutį . Po minutės jis parašo žinutę :

,,Ji pabudo? "

,,Bando . Prašau , melskitės . "

Padedu galvą ant lovos , visai šalia jos rankos ir žaidžiu su jos vestuviniu žiedu . 

-Louis .

Pakeliu staigiai galvą ir pažiūriu į Selena . Ji vis dar užsimerkusi .

-Šaunuole . Taip ir toliau , Tomlinson , -Rouz .

-Aš čia , mažute . Aš su tavim . Aš visada būsiu su tavim .

Netrukus daktarai paspaudžia vienas kitam rankas , o aš užsimerkiu ir padėkoju Dievui .

-Velniai griebtu . Tu manęs vos nenužudei , -pakilu nuo kėdės ir pabučiuoju jos ranką .

-Louis , kur aš?

-Ligoninei , meile . Tačiau viskas gerai .

-Sveikinu pabudus , Selena Tomlinson , -Rouz .

-O Dieve . Aš buvau komoje ? Kiek laiko? –ji po truputi suvokia kas vyksta .

-Mėnesi , -daktaras išsitraukia šviesą skleidžiantį objektą ir patikrino Sel regėjimą –Atliksime tyrimus , bet be trejų dienų iš čia neišeisite . Turime stebėti jūsų sveikatą .

Ji vis dar pasimetusi linkteli ir po lėtu atsisėda . Dėkoju tau Dieve . Aš tau daug ką skolingas . Būčiau miręs , jei būtum atėmęs iš manęs Selena .

Mes stipriai apsikabiname ir ji viską prisiminus , ima kūkčioti .

-Mažute , svarbiausiai , jog tu pabudai . Aš taip velniškai pasiilgau tavęs . Negalėjau normaliai sudėti akių , nes bijojau , jog paliksi mane .

-Aš bijojau mirti , Lou , -ji verkia –Man buvo taip baisu .

Suimu jos veidą ir nuvalau ašaras .

-Nurimk . Viskas baigta . Tu su manim . Tu sugrįžai .

Ji linkteli ir mes dar karta apsikabiname . Vėl galiu justi ją . Justi kaip ji kvėpuoja , girdėti jos nuostabų balsą , matyti jos kęrančias akis , kurias įsimylėjau vos pamačius ją . Džiaugsmo ašaros netilpo į akis , todėl kaip myžnius pradėjau verkti . Kiek aš kentėjau .. kaip man skaudėjo . Kiek daug iš visų girdėjau , jog ji nepabus . Tačiau ji čia . Mano Selena sugrįžo .

IKI ISTORIJOS PABAIGOS LIKO - 6 DALIS . :')

ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS , NORIU MIEGO .

NIEKO NĖRA BLOGIAU , KAI GERIAUSIOS DRAUGĖS TAU PAŠIKA ANT GALVOS .