Blogi žaidimai 2 (IV)

4.27

  Vien nuo jų visų keistu žvilgsniu supratau , kad čia kažkas ne taip . Kaip ir visada mano širdis ėmė pirmoji reaguoti į kažką .

-Kas vyksta? –paklausiau atsargiai , nes atrodė , jog jie virs į vokiečių aviganius ir jie manę sudraskys į gabalus .

Mane dar labiau sujaudino , kai Zoella išsivedė vaikus į vidinį kiemelį .

-Kalbėk , -Niall suurzgė .

  Širdį jau dabar suspaudžia , mat tiksliai žinau , kad nesu pasiruošusi tam , ką jis netrukus pasakys.

-Aš...turiu kitą , -Louis .

Aš prunkštelėju ir nusijuokiu .

-Kas šį kartą mus užpuls? Ar Rody prisikėlė iš numirusiųjų ? –pavarčiau akis .

-Kiek laiko tu nebuvai prie interneto ? Nejaugi , net žinių nežiūri? Tas nevisprotis idiotas tau sako tiesą ir tai nėra supistas juokelis .

Niall kuo rimčiausiai ėmė ir išbėrė . Ir tuomet suvirškinau ką pasakė Louis .

Aš turiu kitą , aš turiu kitą , aš turiu kitą .

  Dar niekada gyvenime šitaip nesijaučiau . Tai toks pažeminimas ir tokia netektis įskaudino neįsivaizduojamai . Louis visą tą laiką tikriausiai žaidė su manim . Viskas jam buvo tik žaidimas . Net neįsivaizduoju ar pasaulyje egzistuoja didesnis skausmas , nei šis kurį jaučiu dabar .

-Tu... Tu... Aš negaliu ,-mikčioju ir net nežinau ką sakyti , nors galvoje begalybė minčių –Nieko nesakysiu , tačiau tu privalai dingti iš šitų namų . Dabar .

Mano balsas –skamba tvirtai , nors viduje tokia nesu . Aš vis laukiu tos akimirkos , kai jis pasakys , jog tai kvailas pokštas arba ims manęs atsiprašinėti ir maldauti atleidimo . TAČIAU vietoj to , jis nuleidęs galvą eina į miegamąjį . Krautis daiktus . Louis išdavystės skausmas pjauna mane sekundė po sekundės . Niall suima mano ranką ir nusiveda į svetainę . Aš atsisėdu ant sofos ir beviltiškai žiūriu į degantį žydinį . Visi bučiniai , apsikabinimai , šypsenos , juokas ir meilės prisipažinimas buvo niekas !

-Selena , -Zoella .

Pakėliau akis į ją , o ši prisėdo ant prieš mane esanti kavos staliuko . Ji pažiūrėjo į Niall , o šis paliko mus dviese .

-Man dabar nereikia sušiktu tavo psichologinių pamokslu . Aš pati nesuprantu kas dabar manyje , gerai? –sumirkčiojau .

-Verk . Nelaikyk , -ji ragina mane .

Papurčiau galvą .

-Jei suknistai užsirakinsi savyje , net psichologai tau savaitės pabaigoje nepadės . Kitame kambaryje yra tavo du vaikai ir tu turėtum nueiti su jais pasikalbėti apie tai , tačiau jie per daug protingi , nes jie suprato , kad kažkas ne taip ir tikriausiai jie verkia . Aš dar karta sakau , kad negali visko laikyti , todėl verk . Visi verkia kaip jiems skauda , todėl tai nėra vaikiška , gerai?

  Kažkas pradarė svetainės duris ir pasukau galvą . Čia jau buvo Lily , Sophia , Welly , Cara su Michelle ir Barbara . Lily lėtai priėjo prie manęs .

-Tai kaip ten dėl atšalusios meilės? –ji paklausė ir aš trūkau .

  Zoella atsiduso ir visos apkabino mane . Pridedu ranką prie širdies ir prisiekiu , jog dar niekada nesu taip stipriai verkusi . Verkiu , raunuosi plaukus ir nepajėgiu ištarti bent vieno žodžio . Norėčiau , jog jis kada atsidurtu mano vietoje ir jaustu tą besąlygiška skausmą .

Sophia netrukus pristato vandens stiklinę ir tabletę . Aš greit sugeriu , nes skausmas krūtinėje pernelyg išsiplieskė .

Aš turiu kitą , aš turiu kitą , aš turiu kitą .

   Bandau šiuos žodžius panaikinti savo ausyse ir galvoje , tačiau per nieką . Lyg jis stovėtu šalia manęs ir tai kartotu . Viskas ką mes patyrėm – žlugo per kelias sekundės . Viskas baigta . Nenoriu jo matyti , nenoriu jo girdėti ar net žinoti , jog jis egzistuoja . Kodėl turėjau su juo susipažinti TĄ vasarą ? Kodėl turėjau jam atleisti universitete ? Kodėl turėjau patikėti jo ,,Myliu" ? Niekada gyvenime nesu jutusi šitokio skausmo , todėl nežinau , ką su juo daryti ir ar esu pajėgi jį įveikti .

Prie manęs atėjo Nathan ir Amelia . Nusivaliau ašaras ir jie mane apkabino .

-Ar viskas gerai , mamyte? –Amelia .

-Taip , širdelė , -stengiausi jiems nusišypsoti .

-Juk jus susitaikysit , tiesa? –Nathan .

Užsimerkiau , kai išgirdau lagamino garsus ir vaikai nuo manęs atsitraukė .

-Kur tu eini , tėti? –Nath nuėjo nuo manęs .

-Aš turiu eiti . Mes susitiksim , gerai? –tas suknistas jo balsas .

-Tu neturi ! Čia tavo namai ir tu turi miegoti čia . Kodėl tu su lagaminais? –Nath balsas ėmė drebėti .

-Tai jūsų mamos namai . Aš išsikraustau , bet mes susitiksim , todėl tu neturi verkti . Amelia , -Jis norėjo , jog ji ateitu atsisveikinti .

  Pažiūrėjau į ją , o jos akyse buvo matyti aiškus skausmas . Ji prisiglaudė labiau prie manęs ir pagavau jos ašarą .

-Eik , -linktelėjau .

Ji papurtė galvą . Girdėjau , kai JIS atsidusta .

-Tėti ! Atsiprašyk mamos ! –Nath .

-Nath , lik čia . Louis važiuok , -Liam .

Pasukau galvą ir Louis išėjo iš namų .

-Nekenčiu jūsų ! –Nath sušuko ir išbėgo link kambario .

Pakilau nuo sofos ir dideliais žingsniais ėjau paskui Nath .

-Nathan , -garsiai pasakiau .

-Nenoriu tokios šeimos ! Nenoriu būti šituose namuose ! –jis užtrenkė duris man prieš nosį .

  Praradau meilę , o dabar ir Nathan atsuka man nugarą . Kritau ant keliu ir ašaros vėl pasiekė viršų .

NU UPSY DEISY . DRAMA TIME .