Arios pov.
Su Anna skrendam į Londoną. Ten mus pasitiks mano teta. Mes pas ją ir gyvensim, kol čia būsime. Na, bent jau man taip sakė. Taigi, labai laukiau šios kelionės ir pagaliau mes beveik čia.
Annos pov.
Kaip gerai, kad mane išleido tėvai į šią kelionę. Tai mano svajonė. Be to, dar skrendu su geriausia savo drauge - Aria. Tikiuosi, jos teta mūsų labai nekontroliuos, nes tada susikraunu daiktus ir dingstu. Nesiruošiu visą vasarą sėdėt namie, noriu pasilinksmint.
- Mieli keleiviai, prašome prisisegti saugos diržus. Mes jau pasiekėme Londoną ir leidžiamės.
- Pagaliau! - sušukau iš džiaugsmo vienu metu su Aria.
- Mes jau Londone, pagaliau. - pasakiau draugei, kai ji segėsi saugos diržą.
- Aš tokia laiminga. - tarė Aria.
- Mieli keleiviai, nusileidome. Prašome atlaisvinti lėktuvą ir keliaut į bagažo skyrių, atsiimt savo daiktų.
Arios pov.
O štai ir teta. Ji tokia pasikeitus ir atrodo tokia... tokia... jauna.
Jei ne jos mieli veido bruožai, aš jos neatpažinčiau.- Sveikos, panelės, kaip jaučiatės Londone?
- Na, mes dar neišėjome į lauką, tad nežinau. - atkirto Anna.
- Ak, taip, tikrai. Eime, mūsų laukia vairuotojas.
- Ką? Vairuotojas? Aria, tu man nieko nesakei apie jokį vairuotoją! - pasipiktino draugė.
- Na, iš tiesų, aš pati pirmą kart apie tai girdžiu...
- Panelės, aš sudariau verslo sandėrį su kita kompanija ir dabar daug uždirbu. Nesijaudinkit, galėsit pašėlt iki ryto, tik turėsit paskui viską sutvarkyt.
- Čia rimtai? - nepatikliai klausė Anna.
- Na, taip, o dabar eime. Aš turiu susitikimą ir negaliu vėluot.
Važiavome į mano tetos namus. Anna vis dar negalėjo atsitokėti.
- Atvažiavom. - pranešė teta Shay.
- Ponia Shay, mes tikrai čia gyvensim. - džiaugėsi Anna.
- Taip, merginos.
Mes įėjome į tetos namus. Jie buvo... tobuli, bet mano mintis kažkas nutraukė.
- Teta Shay, pagaliau grįžote. Į namus kokį dešimt kartų skambino... O kas jos? Naujos verslo partnerės, kurios dėl projekto čia apsistos? - pasigirdo balsas.
- Ne, viena iš jų mano giminaitė, kita - jos draugė. Jos čia gyvens, o paskui išvyks mokytis. - paaiškino teta.
Annos pov.
- Ponia Shay, nesakėt, jog čia gyvens kažkas dar be jūsų. - stengiausi slėpti susierzinimą. Juk ir taip jau pasisekė, kad ji mus priėmė.
- Taip, aš tokia išsiblaškiusi. Visai pamiršau jums tai pranešti. Jis yra mano draugės sūnus. Jis iš mūsų kompanijos.
- Jis čia ilgai bus? - paklausė Aria. Ji tokia pat nepatenkinta, kaip ir aš. Tik skirtumas tas, jog ji to nė kiek neslepia.
- Na, šiaip jis čia gyvena, taigi dabar gyvensim keturiese.
- Na, taip supratau. - susierzino mergina.
- Denise! Denise! - pašaukė draugės teta.
- Taip, ponia, klausau.
- Denise, parodyk merginoms kambarius, kuriuos liepiau paruošt. Tuos du šalia. - paliepė ponia.
- Taip, ponia.
- Na, aš važiuoju, o jūs įsikurkit ir pabendraukite.
- Iki teta! - atsisveikino Aria.
- Viso, ponia Shay! - atsisveikinau ir aš.
Arios pov.
Su Anna jau įsikūrėm. Teta dar negrįžo tad nusprendėm nueit į apačią ko nors pavalgyt...

YOU ARE READING
Their Life History (I)
RomanceVisi turi paslapčių. Lygiai taip pat, kaip ir visi turi savų priežasčių neatskleisti jų. Visi turi savo gyvenimo istoriją. Ir visi turi skirtingus likimus. Tačiau kas nutiks, kai ilgai slėptos paslaptys atsiskleis? Ar galima išlikti draugais tuomet...