Naujasis Paveldėtojas

Pirma dalis

Danieliaus pozicija:

- Dani, kelkis,- pradėjo mane purtyti mažoji sesutė.
- Kas yra?- sutrikęs paklausiau.
- Atvažiuos dėdė Martynas,- džiaugsmingu balsu tarė Saulė.
- Ir dėl to mane reikėjo žadinti?- pradėjau rėkti ant trylikmetės sesutės.
- Jei ir esi septyniolikos, tu negali rėkti ant savo sesers,- stovėdama tarpduryje tarė mama.
Mama, kaip ir visada savo ilgus šviesius plaukus buvo susikusi į kuodą, nors mama jau buvo keturiasdešimties, ji atrodė lyg dvidešimties, gal dėl to kad buvo žema. Aišku ant jos veido jau puikavosi kelios raukšlės, bet jos netrukdė jai atrodyti jaunai.
- Atleisk, mama,- nuleidęs galvą atsiprašiau jos.
- Tu visai, kaip ir tavo tėvas,- atsidususi tarė ji,- Saule, einam, padėsi man iškepti pyragą.
- Gerai, mamyte,- sesuo nulipusi nuo mano lovos nubėgo pas mamą.
- Tu irgi kelkis,- parodė su pirštu į mane.
- Gerai, ar galėsiu iškepti savo sausainių?- paklausiau mamos, kai ji jau ėjo iš kambario.
- Jei susitvarkysi kambarį, galėsi kepti,- tai tarusi paliko mane vieną.
Kartais iš šalies atrodo, kad mama yra labai šalta, bet iš tikro ji labai gera ir tikrai mus myli, bet ją kažkas griaužia iš vidaus, tik ji mums to nesako. Bet dabar laikas keltis ir greitai susitvarkyti, kol neatvyko dėdė su šeima. Pusseserė Marija, tiesiog siaubinga, nes eina ir tikrina ar susitvarkau kambarius. Nors ir skiriamės septyniais metais, bet gerai sutariam, visai kaip mama su dėde Martynu, nes su dėde Luku jie visdar nesutaria. Su kitom pusseserėm taip pat gerai sutariu, nors su jomis skiriuosi daugiau metų nei su Marija. Bet geriau apie tai negalvosiu nes reikia susitvarkyti.

Ievos pozicija:

Po visų šių įvykių praėjo jau tiek daug metų, bet mane visdar persekioja praeitis. Ir ta praeitis sugrįžta, nes Aleksas išleidžiamas iš kaleimo, labai bijau dėl savo vaikų. Nes mano ,,Mielasis" vyras Mantas, kuo puikiausiai gali susitvarkyti ir pats, o mano vaikai negali. Nenoriu, kad jie taptų mafijozais, kaip Martynas.
- Mama, kas yra?- paklausė mano mieloji dukrelė.
- Nieko, viskas gerai,- nusišypsojusi tariau.
Abu vaikai panašūs į Mantą ir tai tik dar skaudžiau, nes su juom skiriamės. Nei Danielis, nei Saulė to dar nežino. Kai susituokiau su Mantu maniau, kad viskas bus tobula, bet tas kvailys mane išdavė su daug jaunesne, kuri dabar laukiasi jo vaiko, tarytum tam seniui dar reikia vaikų. Niekaip nesuprantu, kaip jis galėjo su ja tai daryti, kol manęs ir vaikų nebuvo. Ne man reikia nusiraminti ir jokiais būdais neišsilieti ant vaikų.