Naujasis Paveldėtojas

Dešimta dalis

Danielio pozicija:

Stebėjau, kaip dėdės veidas vis labiau susiraukia, kai jis kalbėjo telefonu. Staiga padėjęs ragelį kažkur pradėjo ruoštis.
- Klaudijau, gal gali parvežti Danielį namo?- paklausė dėdė.
- Žinoma, bet kas nutiko?
- Ievą pagrobė,- tai išgirdęs sustingau iš baimės.
- Dėde, aš noriu važiuoti kartu,- drebančiu balsu tariau.
- Jokiu būdu tavęs nesivešiu, tavo mama mane nužudytų jei tave pasiimčiau drauge,- piktai atsakė dėdė.
- Martynai, aš jį saugosiu, jei kas bloga nutiktų iš karto vežčiau namo,- bandė mane užstoti Klaudijus.
- Klaudijau, žinau, kaip tau rūpi Ieva, bet mes negalim viskuo rizikuot.
- Pone, aš žinau, kur jūsų sesuo,- staiga pro duris įsiveržęs tarė mano tėvų amžiaus vyras.
- Rafaeli, kur ji?
Kai tas vyras papasakojo viską, susiruošėm į kelionę ir mums labai padėjo Milda, kuri visdėlto įkalbėjo mano dėde leisti mums važiuoti kartu. Vos tik atvažiavus netoli tos vietos mus pasitiko tėtis.
- Ką jis čia daro?- vos tik pamatęs mane paklausė jis.
- Neklausk,- sumurmėjo dėdė.
- Kur Ieva?- paklausė Klaudijus.
- Jie viduje, tik bijau pagalvot, ką jis daro Ievai,- vos tvardydamas pyktį tarė tėtis.
Kol jie aptarinėjo, kaip įsigauti į namą, iš jo kažkas išėjo. Aš iš karto atpažinau mamą ir pasileidau link jos bėgti. Po stipraus apkabinimo atsitraukiau ir pamačiau perbalusį mamos veidą, o jos ranka stipriai spaudėsi prie kruvino šono.
- Ką, tu, čia darai?- silpnu balsu paklausė ji.
- Atvažiavau su dėde, ar tau viskas gerai?
- Nenumirsiu,- atsidususi švelniai apkabino mane.
- Kaip, tu, pabėgai?- priėjęs paklausė tėtis.
- Juk žinai, kad sugebu išsisukti iš sunkių situacijų,- šyptelėjusi atsakė ji, bet iškarto jos veidą sukaustė skausmas.
- Martynai, kviesk greitąją,- garsiai sušaukė tėtis.
- Ir policiją,- pridūrė mama.
Kai atvyko greitoji ir policija mama buvo baisiai perbalusi, matyt, neteko daug kraujo.
- Taigi aš atvykau gelbėti mergaičių, nes tas šlykštynė jas buvo pagrobęs. Prieš atvažiuodama žinojau, kad reiks gintis, tad pasičiupau keletą peilių,- pasakojo mama, kol ją tvarstė gydytoja,- bet Aleksas buvo irgi ne kvailas. Jis norėjo mane nužudyti, tad ir pats turėjo daug peilių. Kai įsivedė mane į vidų iš karto ir dūrė į šoną, o aš ne kvaila, tad vieną peilį jam suvariau į klyną, o kitus du į pečius.
- O tu biški čia ne per žiauriai?- juokdamasis paklausė dėdė.
- Nė velnio, galėjau jam akis iškabinti, už tai ką man buvo padaręs. Be to,- mama iš už nugaros išsitraukė pistoletą ir metė jį dėdei,- jis tavo, bet man jo neprireikė.
- Gerai, kad bent gražini.