Naujasis Paveldėtojas

Šešiolikta dalis

Danielio pozicija:

Šiandien laidojam dėdę, nors tai net nėra tikros laidotuvės. Visi verkia, bet tos ašaros netikros. Net nesuprantu, kaip dėdė gali dar pasitikėti Klaudijumi, jei jo dukra jį pašovė. Dabar suprantu, kodėl mama nenorėjo, kad aš tapčiau paveldėtoju.
Nors stoviu nuošalyje ir mane gali lengvai nužudyti, bet baimės nejaučiu. Tik vieno dalyko nesuprantu, kas nutiko Mildai. Mergina buvo tokia tobula ir staiga bam ji jau ruošiasi nužudyti mane.
- Dani, galėtum atrodyti liūdnesnis,- priėjusi sušnabždėjo mama.
- Neturiu noro vaidinti,- nusisukęs tariau.
- Mielasis, suprantu tave, bet visi tau padėsim, tad nesijaudink,- šyptelėjusi tarė mama.
Pažvelgęs į jos akis pamačiau skausmą, mama antrą kartą laidojo brolį, net nesvarbu, kad tai netikra. Močiutė atrodė dar prasčiau.
- Sunku laidoti savo sūnų antrą kartą, net nesvarbu, kad tai tik vaidyba,- prieš laidotuves tarė močiutė mamai.
Po stovėjimo prie kapo visi išvažiavo į laidojimo namus gedulingų pietų, tik aš su mama važiavome į bazę. Vos įėjusius mus pasitiko užjaučiantys žvilgsniai. Mes su mama nekreipėmė į tai dėmesio ir sparčiais žingsniais ėjome link kabineto. Įėjus pastebėjau mamos susimasčiusį žvilgsnį, tad paklausiau:
- Kas yra?
- Man atrodo, kad tai yra kerštas man,- atsidususi tarė ji.
- Kaip suprasti?- sutrikęs paklausiau.
- Danieli, aš turėjau daug priešų, kai valdžiau gauja, keli mūsų sąjungininkai net nutraukė ryšius su gauja.
Nieko nesupratęs tylėjau ir žvelgiau į mamos veidą. Iš pradžių ji atrodė sutrikusi, o vėliau jos akys išsiplėtė ir pažvelgusi į mane liepė:
- Skambink Klaudijui.
Nieko nesupratęs paklusau mamai. Po dešimties minučių Klaudijus jau sėdėjo prie stalo kartu su mumis.
- Tavo žmona juk yra Kamila Montinegro?- paklausė mama Klaudijaus.
- Na taip ji dabar pas savo tėvą.
- O ar nemanai, kad kartu su ja gali būti ir Milda?
Po šio mamos klausimo Klaudijus nusijuokė, bet staiga jo veidas surimtėjo.
- Nejaugi manai, kad Kamila taip galėtų?- sutrikęs paklausė jis.
- Na aš iš jos atėmiau Mantą, tad gal ji nori iš manęs atimti sūnų.
- Apie ką judu čia kalbat?- sutrikęs paklausiau.
Jie abu susižvalgė ir mama jau žiojosi kažką sakyti, bet į kabinetą įsiveržė Marija.
- Teta, gal kažką žinai apie Eidenus?- paklausė mergina.
- Na taip, mano klasiokė buvo Paulė Eiden, o kas nutiko.
- Dėdė Lukas prašė tau pasakyt, kad Eidenas kažką rezga.