Naujasis Paveldėtojas

Trisdešimta dalis

Manto pozicija:

Vos pasibaigus ir visiems išsiskirsčius išvažiavau pas uošvienę ir vaikus. Po keletos minučių įsukau į kiemą. Spėjus išlipti iš mašinos ant mano kaklo pasikabino dukrelė.
- Tėti, pagaliau atvažiavai, o kur Danis?
- Jo čia nėra?- sutrikęs paklausiau.
- Nėra, o jis turėjo čia būti?
- Danis prieš pusvalandį išvažiavo čia,- jau išsigandęs paaiškinau.
- Tėti, ar jam viskas gerai?
- Tikiuosi, o dabar bėk pas močiutę,- vos dukra nubėgo pradėjau skambinti sūnui.
Danis niekada taip nesielgia, jam turėjo kažkas nutikti ir mano siaubui pro kiemą pravažiavo greitoji pagalba, ji važiavo link kapinių. Staiga mano mobilusis pradėjo skambėti, o skambino Martynas.

Danielio pozicija:

Pamatęs mane Markas nusišypsojo.
- Taigi ta kalė pagaliai numirė,- pašaipiai tarė Eidenas.
- Mano mama nėra kalė,- pyktelėjęs tariau.
- Tai kodėl ji slėpė buvimą gaujos vade?- suktai paklausė jis.
- Mama siekė apsaugoti mus, ji bent jau turėjo ką ginti,- gyniau mamą ir tuo pačiu bandžiau apčiuopti pistoletą paslėptą už kelnių.
- Ko ten ieškai?- ištraukdamas savo ginklą paklausė Markas.
- Žadi nušauti vaiką?- pašaipiai paklausiau.
- Na tu esi mano priešas tad galiu laisvai tave nušauti,- šyptelėjęs tarė jis.
Atsidusęs išsitraukiau ginklą ir pažvelgiau į vyriškį, kuris buvo galbūt trigubai vyresnis už mane.
- Ką žadi daryti su tuo ginklu jaunuoli?- paklausė manęs Eidenas.
- Praktiškai nieko, nes jis net neužtaisytas.
- Tada kam jį nešiojies?
- Tėtis prašė, bet nemaniau, kad jį teks panaudoti,- atsidusęs paaiškinau.
Net keista, kad tas idiotas patikėjo, jog mano ginklas yra neužtaisytas.
- Na ką greitai atsigulsi šalia savo mamytės,- ruošdamasis šauti tarė Eidenas.
- Na manau, jog viskas bus šiek tiek kitaip,- šyptelėjęs šoviau Markui į petį.
Vos kulka pasiekė jį jis šovė į mane ir pataikė tiesiai į koją. Suklupęs šoviau dar kartą į Eideną ir šį kartą pataikiau jam į pilvą, nuo šio šūvio jis krito be sąmonės. Iš paskutinių jėgų iškviečiau greitąją pagalbą ir priguliau ant žemės.