50 rausvos atspalvių

Kava ir arbata

- Brangioji, mes namie!
Su šiais žodžiais jaunuoliai atsiplėšė viens nuo kito. Beprotiškai krizendami, jie tvarkėsi viską, ką spėjo sujaukti - plaukus, marškinius, sijoną. Vis dar kikendama, Eleonora drėgna servetėle nuvalė Derono lūpas, visas rausvas nuo jos lūpdažio, tada savąsias ir pasilenkusi pakštelėjo vaikinui į skruostą. Liepusi jam nusisukti, mergina įlindo į violetinį pūkuotą kombinezoną. Deronui, žinoma, ne itin patiko Elės prašymas, bet ką jau darysi, visko per dieną norėt nereikia.
- Tuoj grįšiu, - šyptelėjo ji, tačiau vaikinas spėjo pagauti jos riešą ir patraukti savo pusėn. Vos neužvirtusi ant jo, Elė pažvelgė į jo žydras akis, bučiuodama jį darkart, tarsi šitiekos sykių iki šiol buvo negana.
Kombinezono apykaklė sugebėjo uždengti didumą dėmių, kurias Deronas buvo palikęs ant jos šviesios odos. Išskyrus vieną, vos vos žemiau nuo žandikaulio, beveik lygiagrečiai su ausimi.
- Kas čia? - įtariai paklausė Eleonoros mama, šiai nusileidus žemyn į virtuvę ir stoviniuojant prie virdulio. Elė pasižiūrėjo į telefono ekraną, šiuo atveju atstojantį veidrodį, ir nervingai atsiduso.
- Prisiekiu, nebemoku plaukų garbanotis. Nusideginau netyčia, galvojau, praeis.
- Bet jie tiesūs.
- Pati žinai, kokie sunkūs jie yra.
- Tai kam reikėjo garbanot?
- Kad bent pusvalandžiui graži būčiau, - prunkštelėjo Eleonora, pildama vandenį į puodelius. Viename plūduriavo kelios arbatžolės, mat kitos jau buvo nugrimzdusios į dugną, kitas garuodamas kvepėjo kava. Įpylusi pieno į abu puodelius, įdėjusi reikiamą kiekį cukraus, mergina pasuko laiptų link. - Ai, Deronas čia, - dar pranešė, prieš pradėdama lipti. Mama tyliai niūniuodama tik numetė įprastą ,,mhm".