Kas gali būt geriau už stovyklavimą? Bet kas. Tikrai, bet kas, kas neįtraukia bjauraus oro, purvo, kietos žemės ir uodų. Bet kas, kur nereikia su savimi tampytis kuprinės sveriančios kaip sunkesnis pirmokas, palapinės ir dar miegmaišio, kuris normaliai į maišą atgal nesusivynioja. Išties, bet kas geriau už stovyklavimą.
- Ele, paskubėk! - šūktelėjo Deronas, jau numetęs daiktus stovyklavietėje ir žvalgydamasis aplink. Netrukus iš krūmų išlindo ir mergina, aplipusi lapais ir nešdama dar vieną kuprinę, tiesa, gerokai mažesnę nei tą, kurią tempė vaikinas. Mina ant Elės veido, kaip ir tos dienos oras, nebuvo pati šviesiausia visame pasaulyje. Kaip saulę danguje dengė debesys, taip šypseną jos veide slėpė nuovargis ir nemenkas susierzinimas. Padėjusi kuprinę šalia Derono neštų daiktų, Eleonora tingiai suvaitojo, trindama skaudančius pečius ir lankstydama pavargusias kojas.
- Daugiau niekada neisiu į jokius žygius, - burbėjo ji, piktai mindžikuodama aplinkui. Žinoma, ji čia ir nebūtų ėjusi, jei jos nebūtų atsitempęs Deronas, kuris, matai, labai nori pabūti gamtoje vien tik su ja, juk tai taip „romantiška" ir „miela". Pareiškusi, kad jokios palapinės nestatys ir jokio laužo nekurs, Eleonora pliumptelėjo ant seno kelmo, sunėrusi rankas ir piktai dėbsodama pro peraugusius kirpčiukus. Vaikinas tyliai nusijuokė, pataršė jos plaukus ir, tiesiogine to žodžio prasme, išvertė palapinę ant žemės. Dabar teliko ją surinkti. Tai skamba kaip ganėtinai smagi veikla dviem (bent jau būdavo vaikystėje, kai surinkdavai dviese vienvietę palapinę), tačiau vienam tai gali būti sudėtinga, ypač jei palapinė turi brezentą, kuriame gali pasiklysti. Sunkus likimas vaikinuko, bet ko gi tik nepadarysi dėl savo panelės.
Taigi, pusvalandukas - ir palapinė pastatyta. Valandėlė, kita - laužas jau pleška, skrudindamas ant šakos suvertus zefyrus. Tyliai spragsėdamos liepsnos kilo viršun, blankia šviesa paliesdamos dviejų jaunuolių veidus, kurie susiglaudę žiūrėjo, kaip tos pačios liepsnos šoka. Saulė padange ritosi žemyn, kol jiedu sėdėjo ten, medžiams ošiant virš jų galvų. Kartkartėmis Deronas švelniai pabučiuodavo Eleonoros viršugalvį, kartkartėmis ji pakeldavo nuo ugnies šilumos įkaitusį veidą į vaikiną ir dailiai nusišypsodavo. Galgi, geriau pagalvojus, čia nebuvo taip ir blogai.
ESTÁS LEYENDO
50 rausvos atspalvių
Novela JuvenilPasaulyje, kur kasdien susitinkama su stereotipais, gyvena Eleonora. Mergina, kuriai patinka pastelinės spalvos, mergina, kuri tiesiog išprotėjusi dėl pliušinių žaislų, mergina, kuri spintoje turi daugiau sijonų nei pusė jos bendraklasių kartu sudėj...
