50 rausvos atspalvių

Pagaliau

- Ir šiandien mes kalbėsim apie kraujotakos ratus. Taigi, didysis kraujotakos ratas prasideda... - prieky burbant senam kvankai biologijos mokytojui, Eleonora paišė paraštėse. Diduma klasės nieko nedirbo - arba kalbėjo, arba sėdėjo įnikę į telefonus, o mokytojas, tarsi aklas, nieko nematė.
Paišydama širdeles sąsiuvinio, kuris buvo kone tuščias, paraštėse, Elė akies krašteliu pastebėjo užsižiebiant telefono ekraną. Atsidususi ji paėmė jį delną, suvedė kodą ir ją pasitiko žinutė nuo Derono.
,,Išeik trumpam iš pamokos"
Elė atsisuko į klasės galą, kur su kitu klasioku sėdėjo Deronas, ir kilstelėjo antakį. Nors jiedu buvo geriausi draugai (o gal ir šis tas daugiau), tai nereiškė, kad visuomet jie turi kartu šlaistytis - visai ne. Juk reikia šiek tiek įvairovės, tačiau šįkart, deja, merginos suolo draugės nebuvo, tad ji sėdėjo viena.
Deronas mirktelėjo viena akimi ir vėl nusisuko į langą.
- Atsiprašau, gal galima susitvarkyti? - pakėlusi ranką paklausė Eleonora, greitai įsikišusi telefoną į džinsų kišenę. Mokytojui leidus, ji pakilo iš suolo, timptelėjo žemyn rausvą pūkuotą megztinį, kad šis dengtų galinėje kišenėje paslėptą telefoną, ir tyliai pasišalino iš klasės. Po kelių minučių iš ten išėjo ir Deronas.
- Mažyle, - tyliai sušnabždėjo jis, kone pargriaudamas Elę, kai visu svoriu užvirto ant jos, norėdamas ją apkabinti. - Aš tavęs taip pasiilgau.
- Mes ryte matėmės, prote tu, - nusijuokė Eleonora, patapšnodama jo petį.
- Žinau, - nutęsė galūnę Deronas, delnais įrėmindamas jos veidą. - Bet tavęs lengva pasiilgti, - kalbėjo jis, sulyg kiekvienu žodžiu bučiuodamas jos lūpas, skruostus ar net nosį. Rausvoji tik švelniai kikeno, skųsdamasi, kad kutena, tačiau atsitraukti irgi nenorėjo.
Po kelių minučių, į klasę pirmoji įsmuko Eleonora. Vėl prisėdusi prie savo suolo, ji toliau paišė širdeles paraštėse. Klasės darkart atsidarė. Deronas.
Pajutusi kažką baksnojant į petį, Elė atsisuko.
- Kas čia? - smalsiai paklausė į preikį palinkusi bendraklasė. Sutrikusi mergina apsižvalgė, pasiskolino veidrodėlį, o ten, visu gražumu, raudonavo Derono dėmelė, kurią ryte ji buvo kruopščiai užmaskavusi. Matyt, koridoriuj nusivalė.
- O, na...
- Jau kokį bernelį susiradai, ką?
- Ir kas jis toks? - ėmė antrinti šalia sėdinti panelė. Abi, tars kokios pelėdos, išpūstomis akimis dar labiau palinko į priekį taip, kad Elė jau ėmė stebėtis, kaip stalas neapvirsta.
- Aš, - situaciją išgelbėjo Deronas, matyt, iš paties klasės galo pastebėjęs savo mažylės degančius skruostus, tad prisėsdo šalia. Rausvoji pažvelgė į jį, tarsi klausdama ar tikrai, šis tik susirado jos ranką ir sunarpliojo jų pirštus.
- Pagaliau, - atsilošė toji klasiokė, tarsi seniai tai įtardama.

Lol how do i stop myself its too addicting