50 rausvos atspalvių

Mažylė

Ir po to apsikabinimo, Eleonora tapo savimi. Mažyle, rausvąja, princese - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Jos angelu sargu, kaip visada, liko Deronas, o po tos popietės jiedu dar labiau suartėjo. Gal net ir per daug, tačiau patys to nepastebėjo. Ko gero, judviejų ,,nekalti" prisilietimai buvo šiek tiek peržengę draugų ribą, tačiau nei vienas iš jų dėmesio į tai nekreipė. 

Kaip ir dabar.

- Žavi ramunė dar žavesnei damai, - šyptelėjo puse lūpų Deronas, kai pasilenkė ir nuskynė daugiausiai žiedlapių turintį žiedą ir ramiai įkišo į Eleonoros rudus plaukus. Šioji raustelėjo, nudelbė akis žemėn ir vėl pakėlusi jas, pasistiebė ir įsegė bučinį jam į skruostą. Nė vienas nepastebėjo to šilto krislelio viens kito akyse - nei Deronas Elės pilkosiose, nei Elė Derono žydrynėje. Nepastebėjo jiedu ir dar kai ko.

Eleonora nematė žvilgsnio, kuriuo Deronas glostė jos kūną. Nematė ji ir to nekalto žvilgtelėjimo jos lūpų link, nematė ir to atodūsio vaikinui išvydus rausvą kaspiną, aprištą aplink jos kaklą. Nepastebėjo ji ir šiek tiek per žemai nuleistos jo rankos, kai jis stumtelėjo ją arčiau savęs pravažiuojant dviračiui, nepastebėjo ir tų gniaužiamų pirštų kaskart jai numetant nuo peties plaukus.

Deronas irgi buvo apakęs. Per daug susirūpinęs Elės stebėjimu, arba kaip jis save tikino, saugumu, visiškai neatkreipė dėmesio nei į šaltus jos pirštus, retkarčiais apvyniojančius jo ranką. Pro akis jam prasprūdo ir jos žvilgsnis, retkarčiais klajojantis jo stotu ir vis stabtelėjantis prie lūpų, ir tas nekaltas švelnus juokas, kaskart jam pabandžius nevykusiai juokauti, ir tas akių švelnumas, vis atsirandantis kiekvienąkart Elei į jį atsisukus.

Bet abu, tarsi kvailiai, laikė viens kitą draugu.

ITS HAPPENIN OK IM DYIN NORIU DAUGIAU KELT BET NE VARKĖ JAU. Also, pasigūglinau kaip chokeriai lietuviškai ir sako, kad vėrinys. Lol.