- Ele? - kreipėsi į ją vaikinas, kai jiedu sėdėjo kavinėje ir šaukštais kabino ledus. - Ar tu šiandien įsisegei tik vieną auskarą?
- Ką? - sutriko mergina, kaipmat pačiupinėdama savo ausis. Neradusi vieno perlo, ji atsiduso ir išsisegė antrąjį. - Pamečiau perlą, - sumurmėjo ji. Buvo apmaudu, vis tik tie perlai buvo mėgstamiausia auskarų pora.
Ech, nieko nepadarysi. Surast pamestą perlą mieste taip par sunku, kaip ir surast adatą šieno kupetoj.
Darkart atsidususi, ji vėl pažvelgė giliu žvilgsniu į Deroną, nustumdama tą nelemtą perlą tolyn į tamsiausią smegenų kertelę. Tai tik pigi pamaina, nieko baisaus, ar ne?
Deronas tik pasislinko arčiau ir pakštelėjo jai į skruostą, prieš vėl prabildamas.
- Tavo braškiniai, tiesa? - paklausė jis, akimis rodydamas į tirpstantį saldumą. Eleonora nusišypsojusi linktelėjo, tuo pačiu netyčiomis išsitepant ledais.
- Nori? - pastūmė rausvoji arčiau vaikino ledus, tačiau šis net nežvilgtelėjo stalo pusėn. Mikliai pavogė iš jos bučinį ir arsitraukęs dar nykščiu nuvalė jos lūpų kamputį. Tikriausiai, paskanauti jis sugebėjo ir taip.
ESTÁS LEYENDO
50 rausvos atspalvių
Novela JuvenilPasaulyje, kur kasdien susitinkama su stereotipais, gyvena Eleonora. Mergina, kuriai patinka pastelinės spalvos, mergina, kuri tiesiog išprotėjusi dėl pliušinių žaislų, mergina, kuri spintoje turi daugiau sijonų nei pusė jos bendraklasių kartu sudėj...
