Diena mokykloke buvo gal kiek nuobodoka, bet ne tokia kaip paprastai. Deronas vis prašė Elės išeiti į koridorių, nesvarbu, ar jie turėjo tą pačią pamoką ar ne. Pamokose, kuriose jie sėdėjo kartu, vaikinas niekaip negalėjo pasilaikyti rankų sau - vis kažkaip reikėjo pakliudyti Elę.
Per pačią paskutinę pamoką, kai priekyje istorijos mokytoja rodė skaidres, pora sėdėjo gale. Elei ne itin rūpėjo kurioj vietoj sėdi, tačiau Deronui, kaip tikram jo amžiaus bičui, labai reikėjo užsiimti paskutinį suolą.
- Duok ranką, - Elė pagriebė jo ranką ir pasiėmusi gelinį tušinuką, ėmė paišyti ant jo odos. Širdelės, burbuliukai, mėnuliai, visokie kiti smulkūs piešinukai vienas po kito margino Derono plaštaką, tačiau ar šiam rūpėjo? Ne.
Deronui nerūpėjo rašalas ant pirštų, nerūpėjo prieky kažką burbuliuojanti istorikė. Jis tik palinko prie Elės, patraukė jos plaukus ir mikliai pakštelėjo į dėmelę, kurią pats vakar paliko.
- Ele? - mergina atsisuko, jam ją pakvietus. - Neslėpk, - Deronas ištarė švelniu, tačiau tvirtu balsu. Tokiu, kad Eleonora net ir norėdama negalėtų jam nepaklusti.
VOCÊ ESTÁ LENDO
50 rausvos atspalvių
Ficção AdolescentePasaulyje, kur kasdien susitinkama su stereotipais, gyvena Eleonora. Mergina, kuriai patinka pastelinės spalvos, mergina, kuri tiesiog išprotėjusi dėl pliušinių žaislų, mergina, kuri spintoje turi daugiau sijonų nei pusė jos bendraklasių kartu sudėj...
