Paukščiams čirpiant už lango, saulei sveikinant pavasarį, pro langą, pamirštą uždengti užuolaida, prasiskverbė pirmasis spindulys. Šis žavus gamtos stebuklas nešvietė į sieną, ant kurios kabėjo lenta nukabinta nuotraukomis, ir nepaskandino aukse kampe pūpsančios meškinų krūvos - tasai spindulėlis spigino tiesiai į miegančios merginos akis. Suniurzgėjusi dėl šitokio saulės akibrokšto, toji pramerkė vieną, po to kitą akį, pasitrynė jas kumščiais, pažiūrėjo ar patalynė nepaliko pėdsako jos vakar naktį nusilakuotuose naguose ir tingiai nusižiovavo. Netoliese miegojęs persas pasirąžė, ištiesė baltą pūkuotą letenėlę ir toliau sau parpė. Lyg tyčia, suvibravo ir jos telefonas. Ne, tai ne žadintuvas. Būtų mažų mažiausiai nedėkinga keltis šitaip anksti savaitgalį. Tai tebuvo paprasta žinutė iš draugo, užvardinto meškučiu.
,,Varai į lauką?"
,,Kada?" mikliai atrašė ji, ilgais nagais taukšėdama per ekraną.
,,Po kokios valandos" nepraėjo nė minutė, o atsakas jau buvo jos ekrane.
,,Aha, gerai" vėl sumaigė ji, tingiai išsirisdama iš lovos.
Žinau, įžanga gal ir prastoka, be jokių ,,jis/ji" arba kokių nors kalbų, kur nauja pastraipa prasideda po vieno sakinio. Bet taip turi būt. Pamatysit. Čia nuo šito pati istorija prasideda.
ŞİMDİ OKUDUĞUN
50 rausvos atspalvių
Genç KurguPasaulyje, kur kasdien susitinkama su stereotipais, gyvena Eleonora. Mergina, kuriai patinka pastelinės spalvos, mergina, kuri tiesiog išprotėjusi dėl pliušinių žaislų, mergina, kuri spintoje turi daugiau sijonų nei pusė jos bendraklasių kartu sudėj...
