50 rausvos atspalvių

Šešta klasė

- Tu šiandien atrodai kaip rožinė dažų paletė, mažyle.

Eleonora tik nusišypsojo, apsisuko, leisdama sijonui šiek tiek paplėvesuoti ir treptelėjo koja, vos nepataikiusi į šalia esančią balą. ,,Mano batas" žioptelėjo ji, tačiau rausva basutė liko sveika, kaip ir balta kojinė po apačia. Pažvelgusi į akis bevartantį Deroną, Eleonora nedrąsiai šyptelėjo, apkabino draugą ir dar pakštelėjo į skruostą. Šis paglostė jos plaukus, o pastaroji, savo ruožtu, suvėlė jo šviesą ševeliūrą.

- Ei, - nusijuokė jis, žiūrėdamas į pilkomis akimis klapsinčią panelę.

- Nepyk.

Deronas ir Eleonora buvo geriausi draugai nuo šeštos klasės. Kol Deronas liko toks pats, Eleonorai teko pereiti nemažą kelią, kol galiausiai atsidūrė čia, kur dabar esanti. Ta rausva spalva, nuolat dominuojanti jos pasaulėlyje, kadaise buvo bene nekenčiamiausias egzistuojantis dalykas - bent jau taip manė Elė, kai dar mokėsi toje pačioje šeštoje klasėje.

Šeštokė Eleonora buvo tikra tragedija. Jos nosį balnojo akinukai, stačiakampio formos, tamsiai violetiniai, tačiau nors dabar jos akiniai tokios pačios spalvos, buvusieji slėpdavo jos apvalainas akis, kunkuliuojančias jaunatviškumu ir švelnumu. Ilgus rudus plaukus, kurie žibėjo žalvariu atsisukus į saulę tinkamu kampu, ji visuomet rišdavo į žemą uodegą. Gal ir buvo praktiška, bet atrodė labai jau tragiškai, vis tik Eleonora  - ne Kendal Džener, tad žema arklio uodega jai visiškai netiko. Taip pat ir apranga buvo tiesiog baisinga, palyginus su dabartiniais paauglės garderobo pasirinkimais - viskas, ką šeštokė nešiodavo, buvo neaiškūs, iš brolio nugvelbti džemperiai ir tamsūs džinsai. Tuomet ji neturėjo nei vienos aukštakulnių poros, priešinai nei dabar, kai vienintelės poros batų, neturinčios bent kelių centimetrų kulnų, yra sportbačiai ir šlepetės.

Matote, Eleonora tuomet manė, kad būti mergaitiškai, tai silpnybės simbolis. Šeštokė Eleonora bandė visiems įrodyti, kad ji stipri (net jei sunku atsisukti butelį pačiai), o vyrai visuomet buvo vadinami stipriosios lyties atstovais. Tad Eleonora nusprendė apsimesti. Apsimesti berniukiška mergaite, tikėdamasi, kad melaginga jėga kada nors prigis ir taps jos prigimtimi. Ir dėkui Dievui, tai niekada ir neįvyko.

Shh, toliau ten bus geriau kiek. Tikiuosi. Ir dar. Nesmerkiu tomboy ir panašiai, jūs esat cool, jeigu ne jūs, tikriausiai pati verkčiau kur nors kampe. Tiesiog paskutiniais keliais sakiniais noriu parodyti, kaip veikėja bandė apsimesti tuo, kuo nėra ir tai yra gerai, kad jai nepavyko. Dėkoju už supratimą, also, jei patiko, nepatiko, žvaigždinkit ir komentuokit.

Čiau.