2 dalis
Po pamokų parėjau namo. Ir kaip visada nieko nėra. Tėvai darbe, brolis treniruotėj, sesė darželyje. Pasidėjau kuprinę, pasiėmiau pavadėlį ir sušvilpiau. Staigiai prie mano kojų atbėgo mano šuo, vardu Dževas. Išėjom iš namų, užrakinau duris. Abudu ėjom ligi parko. Kai jau buvom jame aš paleidau Dževą nuo pavadėlio, kad palakstytų, o pati atsisėdau ant suoliuko ir stebėjau savo šunelį. Jis yra vokiečių aviganis, todėl kai jis atsistoja ant dviejų letenų, jo galva būna mano pečių lygyje.
- Sveika, ar tas šuo tavo? – paklausė manęs moteriškė.
Atitraukiau akis nuo telefono ir pasižūrėjau į ją, o tada į savo Dževą.
- Taip... o kas atsitiko? – maloniai paklausiau atsistodama.
- Na jis keistai atrodo. – lyg ir pasiskundė moteriškė.
- Tikriausiai jis pavargo belakstydamas, tai ir atsigulė. – nusišypsojau ir nuėjau pas jį.
Kai nuėjau pas šunį, jis staigiai atsistojo.
- Ech, tu juokdarį, eime jau geriau namo, antraip čia kas nors dar pamanys, kad tu numirei. – nusijuokiau.
Paglosčiau jam galvą ir nuėjom mes namo. Daviau jam ėdalo ir vandens, o pati nuėjau į savo kambarį.
Išsitraukiau vadovėlius su sąsiuviniais. Padariau namų darbus. Praėjo kokia valanda, kol juos padariau ir kaip tik tuomet namo grįžo tėvai. Nuėjau jų pasitikti.
- Labas. – linksmai tariau.
- Sveika. – tarė mama ir mes apsikabinome.
- Laba. – taip pat ir su tėčiu apsikabinau.
Padėjau jiems nunešti pirkinių maišus į virtuvę. Sudėjom produktus į jų vietas, tada aš tėvams palinkėjau labos nakties ir nuėjau į savo kambarį. Persirengiau į naktinius, o tiksliau tai apsirengiau man per didelę maikę su nupiešta miela panda. Palindau po koldra ir po kelių minučių užmigau.
Išgirdau telefono skambesį. Sunkiai jį susiradau tamsoje, nes kadangi man skambino kažkas naktį. Pridėjau telefoną prie ausies.
- Klausau? – tariau vis dar užsimerkusi.
- Hese! Padėk man! Pas mus namie labai didelis gaisras.... nebežinau ką daryti! – pasigirdo isteriškas ir baimės pilnas Džesikos balsas.
Na štai ir kita dalis!! dedam vote ;)
YOU ARE READING
F.F.F. (Fuck Fake Friends)
RomancePrologas Ką mes sugebame daryti, tai tik skaudinti vieni kitus. Net patys geriausi draugai gali tave išduoti. Anksčiau visa mokykla buvo mano draugai, aš jais pasitikėjau... bet dabar suprantu, kad su jais tik laiko švaistymas...