F.F.F. (Fuck Fake Friends)

F.F.F.|19 dalis

#Po savaitės#

Hesteros paieškose dabar dalyvauja ne tik aš ir jos brolis Krisas, bet ir policija. Daug kas tiki, kad ją ras, bet yra ir tų, kurie mano, jog jos jau neberas. Kad ji dingus... visam laikui.

Vaikščiodamas mokyklos koridoriais matau, kad dauguma Hesteros draugų, o tiksliau buvusių draugų... pradeda jaustis kalti, kad nustojo su ja bendrauti, pergyventi dėl jos. Kai kuriems jau net rimtai neberūpi Hesė, jiems nė motais kur ji, kur dingus, ar viskas gerai... ar ji gyva... tiesiog graudu į juos žiūrėt.

Beeidamas sustojau prie jos spintelės. Kokias penkias minutes žiūrėjau į ją. Nuskambėjo skambutis ir nuėjau į pamoką.

Visose šiandienos pamokose tvyrojo keista nuotaika. Klasiokai beveik tylėjo, niekam net nesinorėjo atsakinėti į mokytojų užduotus klausimus. Bet ir patys mokytojai, matėsi, kad jaučiasi suglumę, keistai, net ir jiems nesinorėjo sėdėti mokykloje ir vesti pamokas. Bet ką padarysi, toks jų darbas...

Po pamokų vėl sustojau prie Hesteros spintelės. Stovėjau prie jos lyg niekur nieko. Kai jau nieko nebuvo pagrindiniame koridoriuje, priėjau prie pat spintelės. Bandžiau kaip nors atspėti kodų kombinaciją. Sukiojau įvairiai, rinkau įvairius skaičius, kol galiausiai tiko vienas iš variantų. Atidaręs ją nieko ypatingo nemačiau, išskyrus lapą sulenktą pusiau. Paėmiau jį, atidengiau. Jame parašytas laiškas... laiškas tam kas jį ras.

Sulanksčiau atgal, įsidėjau į kuprinę. Uždariau spintelę. Išėjau iš mokyklos ir ėjau namo. Priėjęs įeinu į vidų. Nusirengiu, priėjau prie laiptų, žvilgtelėjau į svetainę. Joje tėvai tikriausiai kalbėjosi darbo reikalais. Atsidusęs, užlipau laiptais į viršų, nuėjau į savo kambarį. Paskui save uždariau duris. Atsisėdau ant savo lovos, iš kuprinės išsitraukiau tą lapą. Atlanksčiau jį. Giliai įkvėpęs pradėjau skaityti...