F.F.F. (Fuck Fake Friends)

F.F.F.|8 dalis

- Hese, kelkis. Tarė mama mane krutindama.

- Mama, juk šeštadienis! – neatsimerkdama nusisukau į kitą pusę.

- Taip, šeštadienis, bet jau vidurdienis, o po kelių valandų atvažiuos tavo brolis su sesute, nejaugi pamiršai apie Krisą (angl. Chris) ir Lizą? – galiu prisiekti, kad ji nusišypsojo.

- Mama, ko iš karto nesakei? – surėkiau ir staigiai išlėkiau iš lovos, tiesiu taikiniu į vonią. Padariusi ten ką reikia, bėgau prie savo spintos. Mamos jau nebuvo kambaryje. Praėjo gal kokie 15 minučių, kol radau tinkamus drabužius. Mėlynus džinsus, paprastą raudoną maikutę ir juodą odinį švarkelį.

Susiruošusi išlėkiau iš savo kambario, iš pradžių pasiimdama telefoną. Nulipusi laiptais žemyn, nieko nebuvo, tad paėmiau raktus ir išeidama užrakinau duris. Tėvai laukė manęs mašinoje. Įlipusi į automobilį, pajudėjome iš vietos.

< oro uostas >

Tėvų su gerom smegenim, atvažiavom visa valanda anksčiau. Neįsivaizduoju ką nuveikti. Atsisėdau ant pirmo pasitaikiusio suoliuko, tėvai ėjo su manimi kartu. Atsisėdo šalia.

- Hestera, pripažink, kad apie juos visai pamiršai. – šyptelėjo mama.

- Visai ne. – prunkštelėjau.

- Visai taip. – tarė tėtis.

- Ne. – laikiausi savo.

- Tai įrodyk. – mirktelėjęs tarė tėtis.

- Amm na... – stengiausi kiek galėjau, ką nors sugalvoti. – žodžiu... taip aš pamiršau apie juos! patenkinti? – pasakiau tikriausiai per garsiai mosikuodama rankomis.

- Taip. – tarė mama apsižvalgiusi.

Toliau nei vienas neprakalbėjom. Aišku, mes nesusipykom, tiesiog nėra ką daugiau pasakyti. Tėvai kalbėjosi įvairiomis temomis ir juokėsi nemažai, o aš nesikišau į jų pokalbį ir buvau įlindusi į telefoną.

Po mažiau nei valandos mane pajudino mama.

- Eime, jau atskido lėktuvas ir tuoj jie išlips.

- Aha. - Tariau ir pašokau iš vietos.

Stovėjome ne taip jau ir toli lėktuvo. Stebėjau ir laukiau kol pamatysiu brolį su sesutę. Eina sau, kaip aš jų pasiilgau. Visą laiką galvojau, kad man kažko trūksta... o pasirodo man trūko jų. Brolio, kuris visada turi gerų patarimų ir sesutės, kuri visą laiką yra linksma bei linksmina kitus su savo kartais nevykusiais pokštais, na jai dar tik bus ketveri.

Pagaliau! Pagaliau juos matau! Krisas paėmęs Lizą ant rankų lipa lėktuvo laiptais žemyn. Kai tik jie nulipo žemyn ir paėjo kelis metrus nuo to lėktuvo, aš pasileidau bėgti. Kai Liza pamatė mane, sušuko mano vardą, tada Krisas ją paleido ir sesute mano bėgo pas mane. Pribėgau prie jos ir stipriai ją apsikabinau bei apsisukau kelis ratus aplink save. Prie manęs priėjo Krisas su lagaminais. Paleidau Lizą, kad ši galėtų nubėgti pas tėvus, nors jie jau buvo čia pat. Mes taip pat apsikabinom, stipriai apsikabinom bei lingavom. Jam pasakiau, kad pasiilgau, o jis pasakė tai taip pat. Tada Krisas apsikabino su tėvais. Tėtis su Krisu paėmė lagaminus, o aš su mama iš šonų paėmėm Lizos rankutes. Kai jau atėjom iki mašinos, vyrukai sudėjo viską į bagažinę, sulipom visi ir pajudėjom iš vietos.

< Namuose >

Likusią dienos dalį praleidau su Krisu ir Lizute. Be galo jų pasiilgau. Buvau su Liza iki vakarienės. O kai pavakarieniavom, jai jau reikėjo eiti miegoti, tad mama su ja nuėjo į jos kambarį, tėtis paėmė lėkštes išplauti, o aš su Krisu nuėjome į jo kambarį, atsisėdom ant jo lovos ir kalbėjom įvairiausiomis temomis. Jis papasakojo viską ką ten nuveikė su Liza. O aš kai pasakojau kas čia nutiko... pusę to nutylėjau, nes nenorėjau pačią pirmąją dieną kalbėti apie blogus dalykus.

Sekmadienį taip pat praleidau su Krisu. Vaikščiojom parke ir visur kitur kur tik įmanoma. Juk neturiu daugiau su kuo praleisti laiką... liko tik brolis ir sesė, bei tėvai su Dževu.