F.F.F. (Fuck Fake Friends)

F.F.F.|23 dalis

Po kokios valandos kai jie kiek nors atsigavo po šio laiško, išėjom iš kavinės. Nuėjom į Kriso namus, parodėm laišką jo tėvams. Jie irgi buvo priblokšti. Jo mama verkė, o tėtis laikėsi nepravirkęs, susiėmė užgalvos. Mačiau kaip jiems sunku... Vėliau ir parodėm laišką policijai.

Po kelių dienų visą mokykla, miestelis jau žinojo, kad Hesteros nebėra... mačiau kaip visi gailėjosi, kaltino save jog nustojo bendrauti su ja...

Hesteros laidotuvėse daug kas tarė žodį jai... ir dauguma kalbėjo kaip gailisi jog taip pasielgė.

Bet kas buvo keista, jog karstas buvo tuščias, kadangi jos nerado...

Atėjo mano eilė. Atsistojęs prie jos tuščio karsto, kadangi kūno niekur nebuvo rasta, stengiausi susikaupti.

- Hestera Nasting... mergina, kuri turi didelę širdį. Visad padėdavo kai būdavo blogai ar kas nors nesisekė. Tai labiau sakau iš pamokų metu. Nors nedaug ją pažįstu galiu pasakyti, kad ji buvo nuostabi draugė. Žinau, kad taip pat ir nuostabi sesuo bei dukra... nemeluosiu... pasiilgsiu jos... ji buvo taip pat ir užsispyrus. – šypteliu. – nepamiršiu šios merginos. Ji man yra įkvėpimas. Ji buvo pilna energijos bei idėjų, bet taip pat buvo ir užsidariusi savyje, kadangi jos draugai atsuko jai nugaras, o dabar visko gailisi, kai ji dingo. Aš su ja susibendravau ir galiu pasakyti, kad ji tikrai nuoširdus žmogus... – nebegalėjau daugiau nieko sakyti, nes jaučiau jei kalbėsiu daugiau pratrūksiu, o dabar kaip tik norėčiau išlikti ramesnis, nors tai labai sunku.

***

Po laidotuvių, atsistojau kur nors atokiau ir stebėjau einančius namo juodai apsirengusius žmones. Prie manęs atsistojo Džesika, Džeikobas, Sara ir Krisas. Nei vienas nepratarėm nė žodžio. Buvo nejauki tyla. Tada Džesika gavo žinutę telefone.

- Amm... –  tariau.

- Kas? – Paklausė Krisas.

Visi sužiuro į mane

- Paklausykit... ,,žalias tačiau keičiasi, aukštas, bet nušokus dar gyvas. – H." – perskaitau žinutę.

- Nieko nesupratau... kas tas H? – susiraukia Džeikobas.

- Nežinau... – Tyliai tarė Džesika.

- Ir kas čia per mįslė? Ar tai išvis mįslė? – Klausinėjo Krisas.

- Nieko nežinom... – tariau.

- Gerai... tai keista... – tarė Krisas.

- Tai jau tikrai, iš kur jis ar ji turi tavo numerį? Kas tas H? Kodėl mum atsiuntė šią mįslę? Nes tai tikrai panašu į tokią. Kas vyksta? – išbėrė viską Džesiką.

- Tada turėsim viską išsiaiškinti. Numanau ką nors negero... nežinau ką, bet tokia nuojauta. – tariau.

- Gerai. Pradėsim savaitgalį. Man reikia atsigauti po viso šito.... – tarė Džesika.

Linktelėjau.

- Mums visiems reikia atsigauti, tad skirstykimės po namus. – pasakiau.

- Sutinku. – pritarė Krisas.

Pastovėjom dar porą minučių ir išėjom skirtingomis pusėmis galvodami ir apie Hesterą, ir apie tą žinutę...

Pabaigaaaa...

Ačiū, tie kas skaitė šią story...