F.F.F. (Fuck Fake Friends)

F.F.F.|13 dalis

- Ar norėtum kur nors nueiti kada...? aišku, tik kaip draugai... – pasiūlė jis.

- Ne. – trumpai ir aiškiai kaip ir norėjau pasakyti.

- Kodėl?

- Klausyk, pasakiau ne tai ne. Ir taškas. O dabar prašyčiau palikti mane ramybėje.

Išėjau iš mokyklos, ruošiausi eiti namo, bet tas Trevoras mane susistabdė. Atsistojo priešais mane.

- Pala, kur tu eini?

- Aš? Namo, o kur daugiau? – sukryžiavau rankas.

- Juk dar tik baigėsi keturios pamokos, o mums šiandien šešios. – pakėlė antakį.

- Nu ir kas?

- Ar tu bėgi iš pamokų?

- O ar tau tai rūpi?

- Na... taip... lygtais... ammm kodėl?

- Nes nebenoriu daugiau čia būti. – paprastai atsakiau.

- Bet kodėl?

- Kodėl tu tiek daug užduodi klausimų?

- Nes... man įdomu..

- Užtat man ne. – tai tardama, greitu žingsniu nuėjau namo.

Kai grįžau nieko nebuvo. Tik šuo. Pasisveikinau su juo ir nuėjau į virtuvę. Pasižiūrėjau kas gero šaldytuve. Kaip visada nieko, tariau mintyse. Nupėdinau į savo kambarį. Griuvau į lovą. Žiūrėjau į lubas ir galvojau. Man ramybės nedavė porą klausimų: kodėl tas vaikinas mane užkalbino? Juk esu niekuo neįdomi, kodėl jis nori būti draugai? Draugais....

Staigiai atsisėdau. Draugai. Būtent. Jei su juo susibendraučiau... tai sužinočiau kodėl visi su manimi. Manau, kad man turėtų pavykti. Atsiguliau atgal ir nusišypsojau. Toliau žiūrėjau į lubas. Pala, o kada paskutinį kartą aš šypsojausi?, paklausiau savęs mintyse. Wow, Hese, tu pati net nepameni. Taip begalvodama užmigau. 

Tai va... Dingsiu tikriausiai ilgesniam laikui, nes motyvacija, įkvėpimas dingo... Nieko nebeįšeina... Kitaip tariant, kūrybos krizė!
Kartoju: KŪRYBOS KRIZĖ !!
Tai nereiškia visam laikui! Aš grįšiu... Ne taip jau greit, bet grįšiu. Bet dar gali būt, kad grįšiu greitai.. Dar nežinau. Tad.... Sudie, kuriam laikui! <3