Pasibaigus pamokoms, iškart pasuku į kitą pusę negu yra mano namai. Susirandu kavinę. Įeinu į ją, atsisėdu prie lango ant sofos nedidelės. Iš kuprinės išsitraukiau tą laišką. Laukiau jos draugų.
Po kelių minučių kavinėje pasirodo ir jie. Pamatę mane, nueina prie kasos. Kažko užsisako ir ateina prie manęs. Susėda aplinkui.
- Taigi, ko reikia iš mūsų? – paklausia Džeikobas.
- Dėl šito... – padedu ant stalo lapą. – paskaitytit.
- Kas tai? – susidomi Krisas.
- Tiesiog perskaitykit... – trumpam nuleidau akis.
Džesika atlanksto lapą ir jie visi tyliai sau skaito jį. Stebėjau juos. Kai perskaito, Džesika padeda laišką ant stalo.
- O Dieve... – susiima už galvos.
- Ne ne ne ne ne.... – murma Krisas.
- B-bet kodėl ji taip pasielgė? – atsargiai paklausė Džeikobas.
- Nežinau... bet manau, kad jūs ją atstūmėt. Visi jūs ją atstūmėt. Ji vertino draugus, jūs jai rūpėjot. – susiraukiau.
- Ne... aš ja rūpinausi, buvau su ja gi... – kalbėjo Krisas.
- Nežinau, bet norėjau jum tai parodyti pirmiems, o dabar reiks parodyti tavo Krisai tėvams, o toliau ir policijai. – tariau labiau piktas negu nusiminęs.
Džesika linktelėjo. Jie buvo sukrėsti tai ką perskaitė. Džeikobas nebežinojo ką besakyti, Krisas matėsi, kad jaučiasi kaltas, o aš sėdėjau ir lyg bijojau pratarti kokį nors žodį.
YOU ARE READING
F.F.F. (Fuck Fake Friends)
RomancePrologas Ką mes sugebame daryti, tai tik skaudinti vieni kitus. Net patys geriausi draugai gali tave išduoti. Anksčiau visa mokykla buvo mano draugai, aš jais pasitikėjau... bet dabar suprantu, kad su jais tik laiko švaistymas...
