,,Labas... kad ir kas skaito tai. Nors spėju numanau kas tai skaitys. Bet nesvarbu. Aš atsiprašau... labai atsiprašau. Ar žinai tą jausmą, kai jautiesi stiprus? Emociškai? Atrodo, kad tu jokiai naujienai nepalūši, kad tu ištvertum bet ką... bet tada prarandi svarbius tau draugus. Tuomet imi palūžti, negali nustoti verkti ir galvoti ką tokio blogo padarei, kad visi nuo tavęs nusisuko... net patys geriausi. Štai kas yra skaudžiausia. Mintyse vyksta nepaaiškinami dalykai, nes ateina viena, po to įsimaišo kita, dar viena, toliau vis daugėja ir daugėja įvairiausių minčių. Nebežinai kas vyksta. Nežinai ką tokio padarei. Tada... tau jau nebesvarbu niekas. Net šeima. Tiesiog imi galvoti apie tai ko nedera... už tai ir atsiprašau. Supranti... draugai mano gyvenime užima svarbią poziciją... tik dėl jų esu stipri, tik su jais viską galiu ištverti. O dabar... kai jie nusprendė išeiti iš mano gyvenimo... nebeturiu už ko laikytis, neturiu į ką atsiremti... neturiu jų. Draugų, kurie mane pralinksmindavo kai būdavo liūdna, padėdavo kai būdavo sunku...būdavo šalia Visada. Ir blogu, ir geru metu. Be jų tapau silpna, pažeidžiama... nemanyk, kad negalvojau apie savo šeimą. Galvojau. Daug galvojau. Taip pat ir savo šunį – Dževą. Taip pat noriu padėkoti Trevorui... nors jis yra naujas mano draugas, kuris atsirado tuo metu kai man tikrai buvo sunku... džiaugiuosi, jog jis liko su manimi, nedingo kaip kiti. Mano šeima irgi man labai svarbi... bet tas skausmas viduje yra nepakeliamas. Todėl atsiprašau. Draugai, šeima visada išliks mano širdyje. Kiekvieną dieną apie jus visus galvosiu. Dar susitiksime.
Nuoširdžiai, Hestera."
YOU ARE READING
F.F.F. (Fuck Fake Friends)
RomancePrologas Ką mes sugebame daryti, tai tik skaudinti vieni kitus. Net patys geriausi draugai gali tave išduoti. Anksčiau visa mokykla buvo mano draugai, aš jais pasitikėjau... bet dabar suprantu, kad su jais tik laiko švaistymas...