F.F.F. (Fuck Fake Friends)

F.F.F.|9 dalis

Atėjo pragaro diena. Pirmadienis. Pragaro diena man dėl dviejų dalykų, ne dėl to, kad mokslai ir panašiai, bet dėl to, kad aš nebeturiu draugų mokykloje, ir kaip tai atsitiko aš neįsivaizduoju ir dėl to, kad Krisas tikrai pastebės, kad niekas su manim nebendrauja ir uždavinės begale klausimų, bei sužinos viską... iš kitos pusės gal ir gerai... gal jo draugai mokykloje pasakys jam kodėl su manimi nebendrauja, tada žinočiau priežastį, arba su juo irgi niekas nebendraus... nežinau kas šiandien įvyks, nu bet įvyks...

Į mokyklą įėjome kartu su Krisu, jis pamatė savo draugus ir patraukė jų link. Visi su juo sveikinosi ir džiaugėsi, kad jis grįžo. O aš ėjau tiesiog tiesiai į kabinetą. Atsisėdau į savo suolą. Pastebėjau, kad mokytoja į mane pasižiūrėjo keistu žvilgsniu, o aš tik jai šyptelėjau.

Nuskambėjus skambučiui, visi sulėkė į klasę, susėdo į savo vietas. Galiausiai mokytoja pradėjo pamoką. Vat taip ir buvo. Per visas pamokas sėdėjau viena, niekas su manimi nekalbėjo. Buvo klaiku.

Grįžusi namo, iš karto pasukau į savo kambarį, užsidariau jame. Griuvau į savo lovą ir kaip bebūtų keista, gan greitai užmigau.

Visą šią savaitę stengiausi išsiaiškinti kas buvo, ką padariau ne taip, kad su manimi šitaip elgiamasi, kol galiausiai atsibodo. Nustojau bandyti su visais kalbėtis. Juk vis tiek jie su manimi nekalba. Dabar tikrai žinau ką reiškia likti be draugų.

Praėjo pusę pamokos. Pusę. O man jau užkniso čia sėdėti. Netikėtai į klasę įėjo vaikinas. Tikriausiai pavėlavo į pamoką. Mokytoja kažką kalbėjo, o aš negirdėjau ką, nes mano mintys pastaruoju metu skraidžioja kažkur kitur. Na, ne paslaptis, kodėl mano pažymiai suprastėjo... Tas vaikinas atsisėdo šalia manęs. O aš žinau kodėl, nes nebėra vietų. Tik viena vienintelė buvo šalia manęs. Stengiausi klausytis ką kalba mokytoja, bet mano mintys to neleido. Nuskambėjo skambutis. Savo galvoje, aš apsidžiaugiau. Susikroviau daiktus kuo greičiau į kuprinę ir išėjau iš klasės. Lyg kažkur skubėdama, nuėjau iki kito kabineto kur bus kita pamoka. Įėjau į jį, kaip visada atsisėdau į savo vietą. Nuo šiolei viena vienintelė laisva vieta yra šalia manęs... graudu.

- Hestera, ar kas nors nutiko? – pasiteiravo chemijos mokytoja, mūsų klasės auklėtoja.

- Amm, nea, viskas gerai. – priverčiau save nusišypsoti.

- Ar tikrai? – pakėlė ji antakį.

- Taip. – linktelėjau.

Tada ji nusisuko ir toliau taisė kažkokius darbus. Po kelių minučių prasidėjo pamoka. Prie manęs vėl prisėdo tas vaikinas.

Ir taip visą savaitę. Vėl ta pati savaitė kaip ir praeita. Esu viena, niekas su manimi nekalba, nebendrauja.