From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 4

Parašyta: 2018 Sausio 14d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 10d.
-------

Daugiau nei aš, nei Louis nieko nebesiginčijome. Bet tai nereiškė, kad buvom patenkinti tų kvailių savavališku nuosprendžiu.

Namo vidus tikrai nebuvo toks tragiškas, kaip išorė, jis atrodė gal net prašmatniai, kaip mums tokiems tinginiams. Nieko, aš ir Viky turėsim veiklos, palaikant namų spindesį. Rūpinsiuosi juo, kaip savo vaiku.

- Ir štai jūsų kambarys. - Harry paplekšnojo per gražius laiptus, kylančius viršun. Jie nebuvo labai statūs, kas gerai, jei teks leistis net į pirmą aukštą iki tualeto. Name jų buvo tik du, vienas jungė kambarius antrame aukšte, o kitas buvo pirmame. Naktį ir šiaip taigi nelysim mes su Louis į Niall ar Harry su Viky kambarius, kad nusišikt ar nusipraust... Eh, dar vis pykau ant tų parazitų...

Užlipus į mano ir Louis kambarį mane pasitiko tuštuma.

- Tai man dar ir savo lovą atsitempti reikės? Aš jau rytoj ketinau ateiti čia... - numykiau.

- Louis savo lovą rytoj ryte naują pirks, aš pasisiūliau padėti atvežti, pastatysim, galėsi gult, pats jis dar nebus čia nuo rytojaus, tiesa, Louis?-Harry tarė.

-Aha.. - tarė jis, apeidamas visą kambarį ir nužvelgdamas sienas, rytoj pirksim ir dažus, šias sienas reikia perdažyti...

Linktelėjau nužvelgdama viską.

Apėjome viską, vertindama viską, kas viduje, tikrai galiu teigti, kad pirkti apsimokėjo. Ir gyvenvietė netoli visų parduotuvių, Liam namų, mano mamos.

- Mūsų namelis. - Niall dar besididžiuodamas atsiduso, kai jau išėjome ir paskutinį kartą nužvelgėme.

- Gerai, skirstomės, kol vėl lyti nepradėjo. - Harry atsisveikindamas pavėlė man plaukus, o vaikinams paspaudė rankas. Atsisveikinau ir su Niall, nes jis taipogi ėjo nebe tuo keliu kaip aš. Grįžti ta pačia kryotimi likome tik dviese su Louis. Tyla buvo nejauki, girdėjosi tik abiejų šnopavimai ir batų šlepsėjimas per drėgną pagrindą. Pakeliui prasidėjo dulksna, nieko nelaukusi išsiskleidžiau turėtą skėtį.

- Nešlapk. - negalėjau žiūrėti, kaip jo plaukai drėgsta ir ant kaktos formuojasi lašai. Louis nesiginčijo ir priartėjo prie manęs, kad tilptu po mano mažu skėčiu.

- Buvai mano namuose. - tarė jis, žiūrėdamas pirmyn.

- Na, taip, labai lijo... Man reikėjo skėčio. - jaučiausi lyg padariau nusikaltimą ji pasiimdama, pagal tai, kaip jis pasakė. Kaip tik priėjome vietą, kada mums reikėjo išsiskirti.

- Taigi, tavo pažadas nebegalioja, kad ateisi pas mane? - Louis sustojo nuleisdamas akis į savo batus. Dar vis nežiūrėdamas man į akis.

- Aš... Nemaniau, kad tu dar... - sutrikusi net išsigandau ir numykiau. - norėsi?

Jo akys tik tada pakilo surasdamos mano.

- Na, tu žadėjai aplankyti mane, kad pasiimtum skėtį. - jau spėjau prakeikti jo žvilgsnį, nes jis taip ir neatitrūko nuo mano besiblaškančio beviltiško.

- Aš... M-mes juk gyvensime kartu, manau nebereikės. - sumikčiojau gniauždama rankoje skėčio rankeną. Louis tik žiūrėjo man į akis, nieko nesakė. - O jei norėsi kažkokio 'aplankymo', aš turiu tavo batus. - greit pridūriau pažvelgdama į savo kojas. - Dabar galėsi tu ateiti, jų pasiimti.

- Tau šalta. - jis pastebėjo mano susikaustymą ir nukreipė temą.

- Taip. - neketinau meluoti. - Todėl manau, jau eisiu. Gal tau skėtį duoti? Juk tau toliau dar-

- Nereikia. - jis greit atsitraukė ir pamojęs atsisveikino bei greitu žingsniu man prieš akis nuėjo. Atitraukus akis skubomis parėjau namo. Nesuprantu, kas darosi mano ir Louis bendravimui, bet tai keista. Pasiilgau, kaip buvo anksčiau.

- Mama, aš jau turiu savo gyvenamąją vietą. - daug laiko nepraėjo, kaip grįžusi nuėjau pas motiną ir pasigyriau.

- Kaip čia taip greit? Iš kur gavai pinigų? - ji aiktelėjo iš nuostabos. Veide matėsi ir susirūpinimas ir džiaugsmas.

- Mes su draugais jau anksčiau pradėjome ieškoti vietos, neseniai jie ją surado ir mes iš kart nusipirkome ją. Pinigų... Aš, am, užsidirbau per šį mėnesį. - ant paskutinių žodžių nuleidau galvą, nenorėdama pasakyti visos tiesos apie tai. Bet nemeluoju, aš tų pinigus tikrai užsidirbau.

- Tu net neįsivaizduoji, kaip didžiuojuosi tavimi. - ji pakilo iš vietos ir priėjusi stipriai apkabino mane, - Mano mergaitė užaugo! - nusijuokiau stipriai apkabindama ją atgal. Pasiilgsiu jos apkabinimų.

- Tai va, manau, vėliau reikės susirasi man ir rimtą darbą... - atsidusau atsitraukusi ir šyptelėjusi pasikasiau pakaušį, net pačios idėja skambėjo keistai.

- Na, tai bus sunkiau tau, nes pasirinkai kelią be aukštojo išsilavinimo, bet tikiu, rasi kažką tinkančio ir pagal tai, ką tu moki. Girdėjau, darželis ieško padėjėjos, galėčiau tave parekomenduoti? - ji kilstelėjo antakį.

- Oj ne, ačiū, su vaikais man neišeina,ypač su daug jų. - sukikenau. - Gal rasiu kažką ir taip.

- Aš tikiu tavimi. - jos šypsena mane skatino judėti pirmyn. Dar aptarėme svarbiausius dalykus ir grįžau į savo kambarį. Nužvelgiau sukrautus svarbiausius daiktus ir atsisėdau ant lovos. Šiandien spėjau nuveikti tikrai daug, o rytoj... Rytoj nuveiksiu dar daugiau, o poryt... Nusijuokiau iš to, kaip man sekasi gyventi ir daugiau nebegalvojusi pasiklojau lovą bei palindau po kaldra.

Ir jau visai prieš miegą man išdygo Louis veidas. Atsidusau - bijau, kad gyvensime nejaukiai vienas į kitą žiūrėdami,dėl to, kad jį atstūmiau, o jis taip su manimi... Galbūt aš pamiršiu ir jis tai pamirš...

*

Rytas buvo iš ties sėkmingas. Paskutiniuosius pusryčius motina paruošė tikrai prašmatniai. Pagamino viską, ką mėgstu, kas iš dalies kėlė įtarimą, kad ji bando jau dabar mane priversti ilgėtis namų.

Įpusėjus dienai, neįsivaizduoju kaip, bet prisitvirtinau savo lagaminą prie motociklo galo ir patraukiau iš pradžių pas Liam. Dar pakeliui bandžiau prisiminti, kaip mano motociklas po to mėnesio grįžo į garažą, bet tiek daug su Louis lakstėme, kad net nebeatsimenu.

Atvykusi namuose radau tik pačius Liam su Sophia bei Viky. Todėl su merginom pradėjome planuoti, kada rengsime mūsų vakarą. Nutarėme per daug neužtęsti ir tai daryti po kelių dienų bei ne čia, o mūsų grupės naujuose namuose. Reikia mums gi pakeisti mergvakarių aplinką, nusibosta net pačiai Sophiai jos namuose.

Po kiek laiko atvažiavo ir Harry su Louis, baigę lovos pergabenimo ceremoniją ir davė man namo raktą.

- Nu Anai ir nuskilo, pirma išmėgins Louis naują lovą.. - Harry lyg pavydėdamas sumykė.

- Mes ją pastatėme viduryje, nes rytoj dažysiu sienas, o kai baigsiu, pastumsiu į savo šoną. - Louis pridūrė man, lyg negirdėdamas garbaniaus išsidirbinėjimų.

- Gerai, supratau, aš jau eisiu, susitiksim vėliau. - linktelėjau ir pamojusi visiems išėjau pro duris.

Pažvelgiau į raktą delne ir net cyptelėjau iš džiaugsmo - namai namučiai, aš ateinu.