From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 7

Parašyta: 2018 Vasario 11d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 13d.
-------

Nežinau kada atvažiavo Louis, užmigau ant Harry peties, o pabudau judančioje mašinoje. Lauke buvo tamsu, mašinoje garsas buvo tik įjungta ventiliacija. Suraukiau kaktą pasitrindama akis.

- Kieno čia mašina? - atsisukau į Louis už vairo. Jo žvilgsnis greit sutiko mano ir taip pat greit nusisuko atgal į vairą.

- Harry. Jis leido man tave parvežti namo, nes tu jau miegojai, ant motociklo nenorėjau vežti tokios, o po to parvarysiu ją iki jo namų ir pareisiu namo. - rudaplaukis nejaukiai paaiškino pasitrindamas nosį. Vėl susiraukiau bandydama suprasti visą painiavą.

- Kiek valandų? - išsitiesiau kėdėje.

- Devinta vakaro, dar nedaug. - jis ištiesė ir pajungė radiją tyliai groti.

Neturėjau daugiau ko pridurti todėl tiesiog važiavome tyliai.

Mano akys nuklydo prie Louis atvaizdo. Jo veidą lengvai apšvietė kelio prožektoriai kelyje. Jo lūpos buvo lengvai pravertos, o krūtinė kilnojosi lėtai. Jo akys spindėjo ir vokai vos kilo kiekvieną kartą po užsimerkimo. Asisukusi į Louis atsirėmiau nugara į dureles ir užsikėliau kojas be batų ant sėdynės.

- Nemiegok. - šyptelėjau būdama visai atsisukusi į jį.

- Nenužiūrinėk manęs. - jis kilstelėjo antakius pažvelgdamas į mane. Paraudau nuo jo žodžių, bet bandžiau tai paslėpti prispausdama žandus prie kelių. Louis laisva ranka apsivijo aplink mano čiurnas ir greitu judesiu jas patraukė. Aiktelėjau įsitverdama į sėdynę, kai mano kojos buvo ištiestos ant Louis kelių.

- Louis! - išsižiojau sutrikusi.

- Kas? - jo veide šypsena niekaip nedingo, o ranka tik pralindo pro abi blauzdas perjungti bėgių, esančių tarp sėdynių.

- Kam taip padarei? - mano veide slėpėsi šypsena, bet tai uždengė visiškai raudonas veidas.

- Neslėpk savo reakcijos į mano žodžius. - jo vėl laisva ranka ilsėjo ant mano kojų. Sukandau dantis ir suspaudžiau lūpas tvardydamasi nuo komentarų.

- Tavo žandas ištepliotas kažkuo. - stebėdama jį šyptelėjau. Jis greit išsitiesė ir ištraukė veidrodėlį iš daiktų dėžės.

- Kur? - jo antakiai susiraukė.

- Čia. - pasilenkiau ir bakstelėjau į jo žandą, - Visas žandas išteptas su tavo ego.
Louis išsišiepė iškišdamas man liežuvį.

- Tik nereikia. - jo ranka vėl nusileido man ant kojų. - Mano ego nėra toks didelis, kaip tavo susižavėjimas mano išvaizda.

Pakračiau galvą ir šypsodamasi atsirėmiau į langą.

Pamačiusi savo motociklą prie namo, supratau, kad grįžom.

- Gerai, lipk lauk. - jo pasilenkė per mane ir pradarė mano dureles. Pavarčiau akis,įsispirdama į batus.

- O kada tu grįši? - išlipau ir paklausiau.

- Pasistengsiu greitai. - šūktelėjo jis išsukdamas iš kiemo. Stovėjau kol jo mašina dingo iš mano matomumo zonos ir patraukiau į vidų. Įėjus mane pasiekė lengvas dažų kvapas ir šiluma.

Šyptelėjau supratusi, kad Louis sureguliavo šildymą.

Greit nubėgau į vonią ir ten nusiploviau veidą bei rankas, pasileidau plaukus ir lyg specialiai padėjus gumytę ant kriauklės krašto, ji užkrito už šalimais stovėjusios šiukšliadėžės. Suurzgiau ir tingėjau pakelti, reikia tik nepamiršti rytoj, kad ją pasidėjau ten.

Nuėjusi į virtuvę radau picos dėžę,tikriausiai tai buvo jo pietūs. Pravėriau ir dar radau gabaliuką. Patenkinta išsitraukiau ir valgydama užlipau į mūsų kambarį. Visi plastikai, kuriuos jis naudojo apsaugoti grindis nuo dažų, gulėjo už durų.

Sulaikiusi kvėpavimą pažvelgiau į sienas. Mano netikėtumui ir nuostabai kambarys buvo švelnaus melsvo atspalvio. Ne rudas, ne raudonas, o melsvas. Išsišiepiau kaip idiotė ir lėtai priėjusi prie lovos atsisėdau. Viskas tiesiog tobula. Louis tobulas.

Atsiguliau ant šono ir užmerkiau akis. 

Jei nebūtų to barnio viskas būtų kitaip. Viskas būtų paprasčiau. Bet be to jis nežinotų, kad dar nesu pasiruošusi, be to aš nežinočiau, ką jis mano apie mane.

Jei nebūčiau tokia užsispyrusi ir žinočiau ką daryti tokiose situacijose to nebūtų įvykę. Jei jis nepultų manęs iš karto, to irgi nebūtų. Abu mes kalti dėl šios nesąmonės. 

Aš galiu pamiršti tai, tikiuosi gali ir jis.

*

Pabudau ir pasirąžiau ištiesdama rankas į šonus. Pramerkiau vieną akį pamatydama, kad trūksta Louis šalia,tačiau jo rūbai gulėjo netoliese, kas reiškė, kad jis miegojo čia. Apsimoviau tik kojines ir išėjau į apačią. Vonioje girdėjosi vandens tekėjimas. Virtuvėje buvo ištraukta keptuvė ir kiaušiniai, bet niekas nepradėta gaminti.

- Lou? - šuktelėjau eidama link vonios. 

- Taip? - jo balsas sugrįžo.

- Iškepti kiaušinienės? 

- Taip.

- Bet man reikia susirišti plaukus, vonioje mano gumytė, galiu pasiimti? 

- Tik greitai, neprileisk šalto oro, aš dar duše. - pavarčiau akis ir greit įlindusi pradėjau krapštyti kampą už šiukšliadėžės.

- Tau kiaušinienę palikt keptuvėje, kad neatvėstų? Tu ilgai dar būsi? 

- Aš ne kokia 'merga', vonioj ilgai nesėdžiu. Dar tik galvą išsiplausiu ir atbėgsiu. - suprunkštė jis. Matosi, kad geros nuotaikos.

- Ne kokia 'merga'? - pasitikslinau. 

- Taip.

Pakračiau galvą su šypsena. 

- Gerai, susitiksim virtuvėje po penkių minučių. - tyliai pagriebiau visus jo suguldytus rūbus ir išsliūkinau pro duris. - Tik neužtruk vonioj ilgiau! - dar sušukau su šypsena. Pakračiau galvą nusijuokdama ir patraukiau kepti pusryčių.