From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 24

Parašyta: 2020 Birželio 25d.

------

Praeitoje dalyje:
Po Louis girto grįžimo namo Ana su juo nekalbėjo, bet po darbo užsuko pas jo motiną pabendrauti. Louis mama prisiminė mačiusi jo kambaryje paliktų Anos plaukų segtukų krūvelę ir Ana nueina jų pasiimti, kai išgirsta, kad Louis grįžo namo.

*

Jei jis ras mane čia, man šakės. Tada jau kažkokio pokalbio išsiaiškinimo nebesitikėt man reikia, tada bus jau tik mano pasiaiškinimai.

- Nu Louis, kaip tu čia batus numetei. - jo motina dar sustabdė jį aiškiai bandydama man duoti daugiau laiko. Dar išgirdau jo juoką ir kaip jis greit apsisukęs juos patvarkė.

Nieko nelaukusi sudribau ant žemės ir palindau po lova. Čia buvo tiek mažai vietos, kad net kvėpuoti buvo sunku, nenorėjau užstrigti, todėl laikiau pilvą įtrauktą. Taipogi užsikimšau nosį, nes dulkių kiekis kėlė čiaudulį.

Sustingau išgirdusi kaip prasiveria durys ir jis įeina. Iš kojų mačiau, kad jo motina buvo šalia ir apsidairė po kambarį. Ji nežino kur slepiuosi, todėl nenorėdama sukelti įtarimo vėl išeina į virtuvę.

Louis su koja užtrenkia duris.

- Čia ne autobusas. - tyliai cypiančiu balsu jis taria sau ir apsisukęs nueina prie komodos.

Bandžiau pataisyti rankos poziciją, bet kažkas ten šalto gulėjo. Lengvai pasukusi galvą supratau, kad ten mano pačios palikta maisto lėkštė. Visas veidas išraudo man, niekaip nesuvoki koks nevala esi, kol nerandi neplautą lėkštę po kito žmogaus lova. Ji čia kiek jau guli, pusę mėnesio?

Į realybę mane sugrąžino Louis niūniavimas. Aiškiai jis tuoj susirinks rūbus ir išeis į vonią.
Kantriai stebėjau jo kojas laukdama kol jos pajudės ir krūptelėjau kai jomis nuslydo šortai. Nusukau veidą į kitą pusę, negali jis vonioj nusirengti? Taip, jis savo kambaryje ir vienas, bet gi lango užuolaidos atitrauktos, nebijo jis nieko?

Marškinėliai irgi nukrito šalia šortų ant žemės ir jis pagaliau pajudėjo link vonios durų.

Vos vonios durys užsidarė garsiai atsidusau. Dar kartą pažvelgiau į neplautą savo lėkštę, už jos dar gulėjo dvi šakutės. Prikandau lūpą suprasdama, kad aš turiu iš čia dingti dabar kartu su viskuo iš palovio.

Lėtai ir tyliai išlindau iš po lovos. Niekaip negirdėjau bėgančio vandens, kas dar kėlė baimę, kad jis neįlipo į dušą.

Sugriebiau lėkštę ir šakutes ir ištraukiau jas. Įrankiai subarškėjo ir vos negavau širdies smūgio, nes ką tik įsijungęs vanduo išsijungė.

- Mama?! - Louis sušuko. Supratusi kas vyksta pašokau ant kojų. Jis tuoj išeis.

Praplėšiau duris ir jau žengiant pro jas Louis pradarė savo vonios duris.

Mūsų akys susitiko.

Tikriausiai tai atrodė absurdiškai, jis čia su apatiniais stovi, o aš bėgu iš jo kambario su lėkšte ir šakutėmis.

-Kas atsitiko? - jo motina įkišo galvą lyg manęs čia nematytų visai.

- Šilto vandens nėra. - tarė jis dar vis sustingęs ir nenuleisdamas akių nuo manęs.

Nepakėlusi įtampos įkišau daiktus į jo motinos rankas ir pasileidau bėgti pro duris.

- Ana! - Louis gana rimtai dar sušuko man, bet aš nesustojau. Kokia gėda negaliu...

Išbėgusi į lauką dar truputį pabėgau tolyn, bet žinojau, kad jis vis tiek manęs nesivys.
Tikiuosi jo motina sukurs kokią gerą ir įtikinamą istoriją dėl ko aš buvau jų namuose...