From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 6

Parašyta: 2018 Vasario 11d.
Pataisyta: 2020 Balandžio 13d.
-------

Po pusvalandžio jau su Louis įsukome į Liam kiemą.

- Bet tu parveši mane, tiesa? - sunėriau nepatenkinta rankas ant krūtinės. Aš jam kaip koks vaikas, atveža į darželį ir palieka.

- Taip, baigsiu dažyti sienas, pravėdinsiu kambarį ir grįšiu tavęs. - rudaplaukis išsišiepė suprasdamas kaip erzina mane.

- Žiūrėk tu man! - dar spėjau sušukt, kai jo motociklas išsuko iš kiemo.

Nieko nesibeldusi atidariau neužrakintas namo duris ir nusispyrusi batus patraukiau ieškoti gyventojų. Pirma pamačiau Sophia virtuvėje.

- Jei būčiau vagis tai jau daug ko neturėtum. - ramiai tariau priversdama ją suklykti ir pašokti vietoje. - Rimtai, jums reikia rakinti duris. - šyptelėjau.

- Ana! - ji tryptelėjo koja, dar vis susiėmusi už širdies. - Negąsdink. Ir taip suprantu, kad rakinti reikia, bet aš jau kaip ir laukiau tavęs, jau laikas buvo tau.

Atsisuko ji parodydama man liežuvį ir pakeldama padėklą su keliais kavos puodeliais pradėjo eiti kažkur. Greit pašokau ir sekiau iš paskos.

- Kas ten su Viky? - prisivijau Sophia.

- Dingo. Dar neatsirado. Vaikinai jos ieško, nieko daugiau nežinau. - suinkštė ji beviltiškai. Uždėjau savo delną jai ant peties ir ji prispaudė savo žandą prie jo. Įžengėme į Liam darbo kambarį. Čia Niall sėdėjo prie kompiuterio su Liam, o Harry kalbėjo telefonu.

- Jie jau skambina visom aplinkinėms ligoninėms. - Sophia sušnabždėjo man padėdama padėklą.

- Supratau, ačiū, gerai. - Harry tarė ir atitraukęs telefoną nuo ausies sudribo vietoje. - Nėra.

- Neskambinot policijai? - prikandau lūpą.

- Ne, dar nepraėjo dvidešimt keturios valandos, kad galėtume teigti, kad ji tikrai dingo. Bet aš žinau, kad kažkas negerai, ir jau geriau ją rastume  ligoninėje, nei kažkur griovyje. - Harry atsiduso paimdamas kavos puodelį nuo stalo, - Ačiū Sophia, man jos reikėjo...

Negalėdama žiūrėti į jį prisėjau šalia ir apkabinau per pečius, bandydama paguosti. Po kiek laiko, jis vėl skambino į sekančią ligoninę.

- Laba diena, norėčiau pasiteirauti, ar šiuo metu pas jus nėra paciento vardu Viky Hadis? - kelintą kartą jis kartojo į ragelį.

- Kaip sakėte? Viky Hadis? Kokiame skyriuje? Skubios pagalbos ar ligų? - šalia sėdėdama gerai viską girdėjau.

- Jei turite galimybę, galite patikrinti visus skyrius? - Garbanius pirštais trynė kaktą, jau iš veido matėsi, kad jis nesitiki nieko išgirsti.

- Taip, matau, Viky Hadis, užregistruota pas mus. Tačiau, ji čia užsirašiusi susitikimui su chirurgu,o toliau informacija yra privati. - Harry sustingo.

- Susitikimui su chirurgu? - pakartojo jis.

- Taip, pone. Norėdami sužinoti daugiau informacijos jums reikėtų atvykti bei pateikti liudijančių dokumentų apie jūsų ir Viky Hadis ryšius. - ji tarė ir Harry nieko nelaukdamas padėkojo ir padėjo ragelį.

- Kaip manai, tai ji? - suspaudžiau jo petį iš nerimo.

- Pasaulyje pilna merginų vardais Viky Hadis, bet meldžiuosi, kad tai būtų ji. - tarė jis staigiai pašokdamas ir pasileisdamas bėgti lauk.

- Paskambink vos sužinosi ar tai ji ar ne! - Liam šūktelėjo prieš užsitrenkiant namo durims ir mes visi susižvalgėme. Apsilankymas pas chirurgą? Kam jai to reikėtų?

*

Nieko padaryti negalėjome, todėl su Sophia sėdėjau virtuvėje ir kimšom Liam atvežtas bandeles. Skanios, daug glajaus. Viky mėgsta tokias.

Pakračiau galvą bandydama nebegalvoti apie tai nors trumpam.

- Louis pirks dažus ir šiandien dažys mūsų kambarį. - pasakiau iš niekur nieko bandydama sugalvoti, kaip abiems nukreipti kitur dėmesį. Sophios veidas truputį nušvito, jei to irgi reikėjo.

- Ane? Kokią spalvą pasirinkote? - ji paklausė.

- Tai kad neišsirinkome. Va pasakei ir pati susimasčiau, kokia dažys jis... - atsirėmiau į kėdės atlošą suraukdama kaktą.

- O kokios tu nori?

- Na, man patinka mėlyna, žalia... - išsišiepiau, - bet tikrai nepyksiu jei bus kitokia.

- Louis mėgstamiausia yra raudona. - Sophia nusijuokė, - O motinos namuose, savo kambarį jis nusidažė pats šviesiai ruda. Taip ir lauk, žinok, tokių atspalvių.

Pavarčiau akis parodydama liežuvį ir nieko nepridūrus pribaigiau bandelės likutį. Pažiūrėjau į laikrodį, kuris jau rodė vos ne vakarą.

- Harry skambino! - Liam sušuko ir mes pašokom iš vietos ir greitu žingsniu atėjom į svetainę.

- Ką sakė? Ką sakė? - abi vienu metu pradėjom.

- Ten ji.

*

Nepraėjo nei valanda, o mes jau ligoninės koridoriumi greitu žingsniu ėjom link Harry.

- Kas jai? - Sophia puolė kratyt Harry.

- Nežinau, atsivilkau čia su jos motina,kad gaučiau privačią informaciją, bet ji kaip išėjo su darbuotojais, taip negrįžta. - garbanius nervinosi. 

- Pareina! - Niall parodė pirštu ir visi pasisuko ten. Viky motinos gerai nepažinojau, bet kai įsižiūrėjau, tikrai pamačiau vienodus veido bruožus.

- Kas jai? - Harry prikando lūpą. 

- Visų pirma, tu kuily, - su jo šonu susidūrė moteriškės rankinė, - Kodėl man nieks nesakė apie jos skausmus?

- Aš maniau, kad ji pati jums sakė! - prisidengė Harry. 

- Nieko man nieks nesakė! Tylėjo ji šikną suraukus. - pikta ji sunėrė rankas ant krūtinės,jos apatinė lūpa pradėjo drebėti. - Tikėjosi, kad taip niekam to nesakius galės tai padaryti...

- Ką padaryti? - Sophia neiškentus sugriebė ją už rankovės. 

- Operaciją. Ji sužinojo, kad turi auglį. Didelį. Ir jo negalima išpjauti taip paprastai. Jai buvo pasiūlytas dvylikos metų auglio naikinimas vaistais ir procedūromis. Bet ji pasirinko kitką. Ji pasirinko operaciją. Rankos su auglio dalimi šalinimo operaciją.

Visi stovėjo sustingę, mano kūnu nubėgo šiurpuliukai. Apsižvalgiau ir pamačiau pro Sophios akis besiveržiančias ašaras. Atsisukau į Harry ir net nespėjau sureaguoti, kaip jo kūnas sudribo ant grindų. Liam spėjo sugauti jį už pečių. Tai padėjo jam nesusitrenkti galvos, bet jo kūnas vis tiek atsipalaidavęs gulėjo ant grindų.

*

Po geros valandos dar sėdėjome visi koridoriuje. Šiandien mūsų pas ją vis tiek neįleis. Harry buvo greitai atgaivintas seselių ir labai susigėdęs, kad nualpo.

Dar bandžiau susivokti kas atsitiko su Viky. Nesuprantu, kaip ji taip galėjo pasielgti, bet supratau, kodėl ji bandė susipykti su Harry. Kvailė. Jei melagingos aferos niekada nepavykdavo. Šį kartą lieka tik džiaugtis, kad nepavyko, kad mes taip greitai susivokėme, kad kažkas negerai. 

Louis buvo čia. Pasiėmė Niall ir parvežė jį namo. Niekas jau nieko šiandien nebegalėjo padaryti. Liam ir Sophia taipogi parvažiavo namo. Aš pasilikau su Harry. Jam buvo duoti vaistai ir reikėjo palaukti.

- Ana. - jis kreipėsi į mane. - Perduok visiems, jei nors vienas prie Viky užsimins, apie tai, kas įvyko, pasigailės. 

- Nualpti nėra gėdinga.- pavarčiau akis.

- Yra. Nesiginčyk su manimi. - Harry suurzgė. 

Dar labiau pavarčiau akis ir atsidusau galvą padėdama ant jo peties. Belieka sulaukti Louis, kad parvežtų mane namo...