From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 19

Parašyta: 2020 Gegužės 21d.

------

Nuėję pas svečius Louis ir Ana sužino, kad pinigus ant jų nori pastatyti ne milijonieriai, o tik pradedantys verslininkai, (Kem, Lewis ir Luke) bijantys prarasti pinigus, o tada į Luke įžūlų pasisakymą Louis sureaguoja duodamas suprasti, kad tarp jo ir Anos yra kažkokie jausmai?

*

Kem ir Lewis susitarė su Luke, kad jis nebemėtys įžeidinėjančių ar įžūlių frazių ir bandė nepalikti nejaukios tylos su savo klausimais.

Iš pradžių klausė ką dirbame, kiek laiko važinėjame, kiek lenktynių esame laimėję ir visur geriausiai atsakė Louis.

- Ir galiausiai, kokia jūsų finansinė padėtis, nes visi žinome kaip trūkumas gali motyvuoti ir paveikti pasirodymą. - Lewis mostelėjo ranka į Louis.

- Turiu gal tūkstantį ar du santaupų, pragyvenimui atsidėjęs tik tris šimtus dabar. - Rudaplaukis atsakė ir permetė klausimą man pažvelgdamas į mano pusę. Išsišiepiau kvailai žinodama, kad bent čia laimėjau. 

- Minus šeši šimtai.

Vaikinai priešais net nežinojo kaip reaguoti, kol to tarpu Louis šalia išpurškė vyną iš burnos atgal į taurę.

- Tu juokauji, tiesa? Kur tavo santaupos, juk turėjai kelis šimtus? Iš kur tas minusas? O tai alga kur tavo? - jis bandė šnabždėti, bet skambėjo tai kaip prislopintas rėkimas.

- Santaupas aš gi atidaviau tau, algos aš dar negavau, o tik gausiu, tai gal tada va minusas ir dings. Aš pasiskolinau iš Niall buitinėms išlaidoms ir maistus, gyvent tai reikia. - pavarčiau akis dramatiškai, matydama kaip mano žodžiai sukelia truputį pasigailėjimo iš kitos pusės stalo. Nelabai malonu man, bet tai taktika, iš tragiškos situacijos gimsta mano kaip nepasiduodančios kovotojos išvaizda. Louis dar vis spoksojo tiesiai į mane, lyg norėdamas pradeginti skylę.
- Dar bus klausimų? - pasiėmiau naujai pripildytą savo taurę vyno. Kadangi čia nebuvo normalaus maisto tik menki sūrio užkandžiai, gėrimas tikrai pradėjo svaiginti.

***

Vaikinai mums nepasakė ką išsirinko iki pat pasibuvimo galo, todėl dabar su Louis apgirtę sėlinom atgal į savo viešbutį. Abu svyravom todėl ėjom susikibę už rankų, kas vis tiek nepadėjo. Prie pat įėjimo Louis užkliuvo už kilimo kartu nusitempdamas žemyn ir mane. 

- Nu žinai, bet mane apsaugot reikėjo.- sušnypščiau pačiupinėdama smakrą ar jis dar vis vietoje. 

- Taip tau ir reikia. - jis sumurmėjo nepaleisdamas mano rankos, nors aš jau beveik pilnai atsistojau. Nesmarkiai spyriau jam į užpakalį. 

- Už ką man reikia? 

- Už durnumą. Už įžūlumą. Už, - stipriai patempiau jį už rankos apversdama, nes jis vis tiek nenorėjo keltis. 

- Koks aš genijus. - iš priekio pasigirdo Liam balsas, - lyg nutuokęs, kad jums reiks kompanijos palaukiau prie registratūros kol baigsis jūsų vakaras. 

- Arba tu neturėjai ką veikti tai diskutavai su tuo vyru už stalo, kuris turi tokį patį laikrodžio modelį kaip tu. - Louis suburbuliavo, kai Liam pakėlė ir pastatė jį ant kojų. Bandžiau išplėšti savo ranką iš Louis gniaužtų, bet kiekvieną kartą man patempus jis ją suspausdavo tik stipriau. 

- Kaip sekėsi? - Liam paklausė pakeliui link Louis kambario. 

- Neįsivaizduoju, išvados jie prie mūsų nepadarė, bet tikriausiai pasirinks Louis, tarp jų buvo vienas labai jau seksistas... - susiraukiau net prisiminus jo veidą. 

- Nepasiduok, Ana, aš tikiu tavimi. - Liam sustojus  lifte pavėlė mano plaukus ir vos galvos į sieną nedėjau, kaip susisuko pakratyta. 

Louis atrodė prasčiau, visai sudribęs ant Liam peties, va kas būna, kai per pietus neatsigeri pakankamai skysčių.

- Louis paleisk ranką. - suurzgiau nutirpus keliems pirštams.

- Taigi antrankiai verš tada... - suinkštė jis. Liam ir aš susižvalgėme nieko netarę.
Priėjus Louis kambario duris Liam jas atrakino ir rankos gestu įleido mus pirmus.

- Tai susitiksim ryte. - jis išsišiepė ir mirktelėjęs uždarė duris. Pavarčiau akis nepatenkinta ir perėmusi Louis vedlystę privedžiau jį prie lovos. Tas mažvaikis jau taip ir šokt norėjo, bet sulaikiau.

- Nusirenk, ką aš čia kankinsiuosi kai tu jau gulėsi. - suėmiau už jo diržo sagties ir su visa jėga piktokai pradėjau trauklioti kad net jo klubai įsisiūbavo.

- Wowowow... - kaip koks kaubojus jis garsiai sušuko, - Tu juk sakei, kad esi nepasiruošus.
Sustingau vietoje galvodama apie ką jis čia. O tada prisiminiau tą nelemtą vakarą. Išsitiesiau ir plačiu mostu tvojau jam antausį.

- Ką tai turėtų reikšti?

- O nereikėjo to klausti prieš trenkiant? - Louis atsitiesė nepatenkintas, - Iš vis, iš kur ta agresija?

Žioptelėjau ir vėl užsičiaupiau nebežinodama ką pridurti. Jo žodžiai buvo kandūs ir pilnai sugadino man nuotaiką. Apsisukau ir išsinėrusi iš kelnių palindau po kaldra nusisukusi nuo jo. Louis ilgai neišstovėjo ir irgi prigulė kitoje lovos pusėje.

- Negi melavau? Tu tikrai sakei, kad buvai nepasiruošusi. - suburbuliavo jis po nosimi kaip mažas vaikas.

- Sakiau, nes taip ir buvo. - garsiai atrėžiau, - Bet tu irgi daug ką sakei.

- Ne.

Pikta atsisukau į jį.

- Kas ne? Jau pamiršai ką ten šlykštaus prikalbėjai?

- Nepamiršau, bet nesakiau visko kaip buvo. - žiūrėdamas į lubas jis sukryžiavo rankas ant pilvo. - Ką, tu norėjai, kad aš ten vienas kankinčiausi?

-------------

Per daug didelės intrigos nepalikau, tiek to :'D O kaip jūs norit: greitesnės pabaigos jau ar dar daugiau dalių? :P :D

Ačiū kad skaitai <3