From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 23

Parašyta: 2020 Birželio 18d.

----

Praeitoje dalyje:

Grįžę iš lenktynių Louis su Ana atšvenčia su draugais laimėjimus, o vakare like dviese jie pasimyli. Tobulo ryto negavusi (nes pramiegojo ir reikėjo skubėti į darbą) Ana tikisi kad visą padėtį išsiaiškins prie vakarienės stalo, bet Louis kaip negrįžta taip negrįžta, kol vėlai naktį pasigirsta skambutis į duris.

*

Pravėriau duris ir mano akys sutiko Lolitos akis.

- Ana! Senai matyta! Jūs čia dviese gyvenat ar Louis blogą adresą pasakė? - ji nusijuokė ir puolė mane apkabinti. Nuo jos trenkė alkoholiu, bet vis tiek lengvai apkabinau ją atgal. Tada pastebėjau Louis sėdintį ant žemės už jos.

- Mes čia keliese gyvenam. - tariau jau atsitraukus.

- Vaaau, skamba labai jaukiai! - ji tarė ir lyg niekur nieko apkabino Viky šalia tiek pat sutrikusią kaip aš.

- Kas jam yra? - nejaukiai paklausiau suprasdama, kad jis tylėjo visą šį laiką.

- Labai ilga istorija, bet jis žinok girtas kaip tapkė. - sukikeno ji grįždama prie jo. - Atitempiau iš taksi iki čia, nu ir sunkumas jo!

Puoliau jai padėti ir sugriebiau jo ranką iš kitos pusės. Pakėlėme jį ir padėjom jam įeiti į vidų, kol Viky prasižiojusi laikė duris.

- Paguldykim čia ant sofos, labai jau toli jo kambarys. - atsidusau supratusi kaip sunkiai jis kelia kojas per laiptus.

- Per daug nebarkit ryte jo, čia aš kalta, kad paprašiau pavaišinti stipresniais gėrimais, neįpratęs per daug matos geros kokybės gert jis... - Lolita šyptelėjo. - Be to, kad jau susitikome, sveikinu ir tave!

- Ačiū. - atsidusau kai pasodinome Louis ant sofos.

- Man tavo gyvenimas kaip įdomu! Kur leisi pinigus? Jau darbą susiradai? Gal susitinkam kada prie kavos puodelio, papasakosiu ir aš daug visko, verslo patarimų duosiu... - Lolita suplojo rankomis.

- Galime. - pasikasiau pakaušį nežinodama ką sakyti. - O kada nori?

- Gal poryt? Taip, poryt aš laisva. - ji pažvelgė į telefono ekraną jau eidama link lauko durų.

- Gerai, poryt. - linktelėjau jai atsisveikindama ir uždariau duris jai išėjus.

- Kas čia buvo? - Viky lyg mano minčių balsas tarė.

- Louis atšventė laimėjimą su Lolita... Sena gera savo drauge. - tik ištarusi tai supratau, kaip pavydžiai ir piktai tai skambėjo.

- Ne nu, mes jo laukėm, o jis kiaulė... - ji suprunkštė ir paėmusi pagalvę nuo sofos trenkė jam per ranką. Rudaplaukis nulenkės galvą tik palengva nusviro į šoną ir atsigulė.

- Va leiskim jam taip pamiegot, rytojaus skausmai jam bus atgaila. - suprunkščiau ir nusivilkusi megztinį užmečiau ant jo, kad nesušaltų čia.

- Nereikia jam ir to megztinio. - Viky dar bandė nuimti jį, bet nusijuokusi sugriebiau ją už klubų ir nusitempiau ją link laiptų.

-Miegot! Labanaktis. - praplėšiau jos su Harry duris ir pastūmėjusi ją vidun uždariau. Dar pažvelgiau pro laiptus į miegantį Louis ir užlipau į mūsų kambarį.

Jau net galva tuoj pradės skaudėti nuo painumo, kodėl viskas negali būti daug paprasčiau?
Užsistačiau žadintuvą ir užsikasiau po kaldromis miegoti.

*

Ryte nulipusi į apačią radau tik suveltą sofą ir užrakintą vonią.

Prasipurkštavau dantis virtuvėje, kad nereiktų belstis ten ir pasiėmusi sumuštinį į rankas išėjau į lauką. Nusprendžiau į darbą eiti pėsčiomis ir kartu pavalgyti.