From Month to Month [Lietuvių k.]

Part - 17

Parašyta: 2020 Gegužės 7d.

---------

Louis veidas man pasirodė piktas ir iš kart pagalvojau ką čia po velnių darau.

- Vanduo? - suburbėjau po nosimi visą sakinį, bet aiškiai išsitarė tik vienas žodis. Mintyse jau trankiau savo galvą į sieną už kvailumą.

- Am, galėjai ateiti ir anksčiau, bet gerai, gali nusiprausti.

Pala ką? Rudaplaukis pravėrė duris plačiau, o aš tik išsižiojau kaip jūrų vėplys. Louis pavartė akis ir sugriebęs mane už alkūnės įsitempė uždarydamas duris.

- Ačiū, kur vonia? - pabudusi paklausiau. Jis suėmęs mano pečius iš už nugaros pradėjo mane stumti. Tai pala jis nepyksta? Ir kodėl jis toks... Liečiantis viską? Kur jo burbėjimai? Kandūs žodžiai?

Įstūmęs į vonią jis atsuko man šiltą vandenį ir išėjo uždarydamas duris. Nenorėdama eikvoti vandens greit pasinaudojau jo dušu. Į rankšluostį supakavau savo dėvėtus rūbus ir dabar buvau su pižama.

Lėtai pravėriau duris ieškodama kur Louis. Jis jau gulėjo savo didelėje lovoje veidu į patalus.

- Viskas gerai? - nesusivaldžiau nepaklausus.

- Mhm. - sumurmėjo nepakeldamas galvos. - pavargau, skaudą nugarą, kojas, rankas...

Kur neskaudės, jei jie su Liam pasikeisdami vairavo tokį atstumą, o miegoti gavo tik sėdomis keleivio vietoje. Aš ten gale raiviausi kaip panorėdama, o priekyje mažai pasirinkimų.
Pastovėjusi sekundę tyloje pasidėjau daiktus ant kėdės netoliese ir be garso priėjau prie jo. Louis net išsigando, kai mano rankos nusileido ant jo blauzdų ir jas tvirtai suspaudė.

- Ana?

- Paslauga už paslaugą, tiesa? - nežinodama, ką jam pasakyti dėl užplūdusio noro jam padėti, leptelėjau.

- Tu neprivalai, aš neprašau kažko mainais už vandenį, jis juk nemano ir taip. - Louis pakėlęs galvą žvilgtelėjo į mane, bet aš nepakėliau savo akių.

-Aš noriu. - su savo žodžiais pradėjau trinti jo kojas ir vaikinas vėl nuleidęs galvą į patalus net suaimanavo. Tyliai nusijuokiau toliau darbuodamasi. Pakišau pagalvę po jo kojomis, kad geriau ištekėtų kraujas, kuris jam kelią tą sunkumą ir nuovargį. Toliau skyriau dėmesio jo nugaros raumenims, kurie dar vis buvo įsitempę, lyg kokio mėšlungio sutraukti. Kai pabaigiau iš Louis girdėjosi tik jo miegančio šniokštimas.

 Kambaryje darėsi šalčiau, todėl negalėjau jam leisti miegoti ant patalų ir panaudojusi daug jėgų paguldžiau jį ant nugaros ir ištraukusi kaldrą apklojau. Pati palindusi po patalais atsiguliau ant šono ir stebėjau jį. Jo burna buvo pilnai prasižiojusi ir pilvas lėtai kilnojosi. Jo veido bruožai net tamsoje išliko tokie pat patrauklūs, tokie pat tobuli. Užliūliuota jo garsaus kvėpavimo pati pradėjau kvėpuoti tuo pačiu rimtu.

***

Louis žadintuvas pažadino mane ir jam nespėjus sureaguoti greit šokau iš lovos ir pagriebusi savus daiktus pasileidau bėgti į savo kambarį.

Prie mano durų jau stovėjo Liam ir įnirtingai tukseno.

- Liam. - priėjau ir atkreipiau jo dėmesį .

- Ne nu, Ana, aš maniau tu dar miegi, tuksenau čia kaip išprotėjęs... Taip ir reikėjo vakar vakare man prieš išeinant pasakyt, kad gali būti dingusi meilės reikalais.

- Liam. - jau kitu tonu pakartojau atrakindama duris ir įeidama.

- Visi žino, visi matę, nebe paslaptis. - jis neatsilikdamas leptelėjo.- tik jau galėtumėt jau  rimtai, veidas į veidą, apie tai kartu pasikalbėti... Aš gi irgi drovus buvau anksčiau, bet taip ilgai tikrai nesikankinau.