Wicked Games ; kink BAIGTA

1.5 "I don't want to be here"

Su Zayn vakare daugiau nebesikalbėjau. Aš noriu su juo bendrauti ir visa kita, tačiau aš nesuprantu, kodėl tai labai trikdo. Ta prasme, visas tas noras bendrauti su juo dingsta tuomet, kai prisimenu, kad jis apie mane papasakojo savo draugams.

Tiesa, aš nenorėjau, jog jie apie mane žinotų, nes nenoriu būti jokiame 'draugų rate' ar kažkur kur yra daug žmonių. Anksčiau viskas buvo paprasta nors ir sunku. Ateini į mokyklą ten patiri patyčias dėl to, nes esi stora, nevykėlė, neturi draugų ir galiausiai palieki mokyklą su ašaromis akyse. Grįžus namo keiki save, užsirakinęs kambaryje pjauni mažas, gilias linijas ant šlaunų ir rankų. Baidaisi visko. Kiekvieno garselio ir likęs vienas tyloj verki.

Taip, po metų patyčių numečiau daug svorio, pakeičiau išvaizdą. Nors ir reikėjo daug psichologiško pasirengimo, bet aš buvau tam pasiruošusi. Aš vėl buvau stabili ir vos kažkas pradėdavo vėl kabintis prie manęs aš nepasiduodavau.

Išjungusi šviesą kambaryje atsiguliau į lovą stsngdamasi kuo greičiau užmigti ir nepradėti daugiau apie savo gyvenimą.

*

Ryte atsikėliau suskambėjus žadintuvui ir lygiai septintą valandą ryte jau sėdėjau virtuvėje su mama, Tom ir Zayn.

"Gerai, judu jei norit galit važiuoti automobiliu, o mes traukiniu" Tom nusišypsojo.

"Kodėl taip?" paklausiau suraukdama antakius, nes iš tiesų nesupratau kokio velnio mes turim keliauti dvejomis skirtingomis trasnporto priemonėmis.

"Mes norim viską suruošti" Tom nusišypsojo, o Zayn tiesiog linktelėjo. Atsidususi pradėjau valgyti kažkokią nesąmonę kuri iš tiesų buvo skani ir baigusi beveik viską nunešiau išplauti lėkštę.

Iš prakeikto Liverpool aš turėsiu vienu automobiliu kartu su Zayn važiuoti į prakeiktą Londoną. Tačiau, juk dėl artimų žmonių reikia pasistengti, taip?

Pusę aštuonių ryte jau buvau visiškai susiruošusi. Vilkėjau juodus labai plėšytus džinsus, visiškai juodą džemperį ir striukę. Kadangi, buvo rudens galas oras lauke buvo iš tiesų šaltas. Buvau pasidažiusi ir susigarbanojusi savo plaukus. Prieš išeinant į lauką nusišypsojau savo atvaizdui veidrodyje ir nuėjusi įlipau į Zayn automobilį.

Mano lagaminas su visais daiktais buvo mašinos bagažinėje. Tom su mano mama išsikvietę taksi išvažiavo į traukinių stotį. Įlipusi į Zayn automobilį iš kart gavau pagyrimą, jog gražiai atrodau. Padėkojusi jam įsikišau ausinukus į ausis ir pasileidusi muzikos atsirėmiau į langą.

Labai norėjau kalbėtis su Zayn, tačiau, manau, jog jis nenori su manim kalbėtis. Vis dėl to vakar vakare aš jį palikau vieną pasakydama, jog jis padarė klaidą, kai jis nežinojo, jog aš nesu didelė žmonių mėgėja ir pasiūlė savo draugams susipažinti su manim. Sustabdžiau dainą ir žiūrėjau į Zayn.

Juodi į viršų sukelti plaukai, rudos akys, ilgos juodos blakstienos kurių norėčiau ir aš. Jis labai gražus.

"Gal užteks mane nužiūrinėti?" jis piktai subambėjo priversdamas mane suraukti antakius.

"Atleisk" sumurmėjau ir žiūrėjau į kelią. "Tiesiog, noriu atsiprašyti dėl va-" norėjau baigti sakinį, tačiau buvau nutraukta.

"Man nesvarbu" jis tarė truktelėjęs pečiais ir nekreipė į mane dėmesio.

"Asilas" sumurmėjau. "Vos įlipau pasakei, kad gražiai atrodau, o dabar pyksti ant manęs dėl man nežinomų priežasčių. Apgailėtina" subambėjau vėl pasiimdama savo telefoną į rankas.

"Koks skirtumas" Zayn tarė ir toliau žiūrėjo į kelią.

Suurzgiau iš nepasitenkinimo ir savo žvilgsnį sutelkiau į kelią ir gamtą kuri keitėsi. Aš norėjau jo tiesiog atsiprašyti, o jam kažkas negerai. Ugh.

*

Į Zayn ir Tom namus atvažiavom tik vakarop, kai mano mama ir Tom ten jau buvo nuvykę prieš keturias valandas. Daugiau su Zayn važiuojant nebekalbėjau, nes po velnių, jis tikras asilas. Aš jo norėjau tik atsiprašyti. Ugh. Tai tikrai labai sunku.

"Kaip kelionė?" mama sukikeno ir galiausiai nusišypsojo.

"Net neklausk" sumurmėjau "kur mano kambarys?" paklausiau pasiėmusi savo lagaminą.

"Zayn tave nuves" Tom nusišypsojo ir netrukus prie mūsų priėjo išsišiepęs juodaplaukis.

Juodaplaukis nuvedė mane laiptais į viršų ir parodė į vienas duris. Mums abiems įėjus į kambarį jis atsirėmė į duris ir žiūrėdamas į mane šypsojosi.

"Kas?" paklausiau pažiūrėdama į jį. Jis skenavo mane žvilgsniu visą laiką. Padėjusi lagaminą išsitiesiau ir netrukus buvau priremta prie sienos.

"Tu būsi mano" jis sušnabždėjo man į kaklą, o tuomet jo šiek tiek sukando. Atsitraukęs nuo mano kaklo jis žiūrėjo į mano akis savo patamsėjusiu žvilgsniu kuris tiesiogine to žodžio prasme - būrė mane.

"K-ką?" sumikčiojau nesuprasdama vaikino žodžių. Jis buvo toks keistas?

"Pamatysi" jis mirktelėjo ir paliko mane vieną pačią kambaryje. Pasimetusią. Sutrikusią ir šimtu procentų susižavėjusią...

****

Nauja dalis! Tikiuosi patiko ir iš tikrųjų noriu sulaukti nuomonių((: ♡♡