Wicked Games ; kink BAIGTA

1.43 "Why him?"

*Renee pozicija*

Aparatų spengimas ūžė ausyse ir tiesiog vertė mane atsimerkti. Vos tai padariau pajaučiau šviesos pliūpsnį, kuris trumpam apakino mane. Lėtai pakėliau savo ranką priliesdama tą vietą iš kurios mašinoje bėgo kraujas. Visa mano kakta buvo apibintuota. Ant mano rankos buvo daug mėlynių, kurios atrodė tikrai baisiai.

"Kur Zayn?" paklausiau pamatydama kaip mamos akys prasimerkia. Ji sėdėjo prieš mane visa perbalusi, patinusi, jos akys buvo raudonos nuo verkimo, paakiai pajuodę, o plaukai susivėlę.

Moteris paėmė mano ranką į savo delnus ir menkai ją suspaudė. Iš jos akių pasipylė dar daugiau ašarų. Lėtai ištiesiau savo ranką ir uždėjau ją jai ant galvos ir šiek tiek paglosčiau.

"Renee, dabar tu negali jaudintis, todėl prašau tavęs. Neklausk manęs to" mama tyliai ištarė, kol aš tuo tarpu pradėjau kūkčioti.

"Mama!" pradėjau šaukti ant jos. "Kur Zayn?" surėkiau ir bandžiau atsisėsti, tačiau mano kūnu perėjo didžiulė skausmo banga.

"Jis komoj" ji sušnabždėjo, kol mano lūpas tuo tarpu paliko skausmingas aiktelėjimas. "Jis pasiaukojo dėl tavęs, mieloji" mama dar kartą sušnabždėjo, tačiau šį kartą aš pradėjau kūkčioti.

Iš mano akių dar labiau pasipylė ašaros. Nevaldžiau savęs. Norėjau rėkti, klykti, cypti, norėjau, dar kartą pamatyti žmogų, kuris tiesiogine to žodžio prasme pavertė mano gyvenimą tobulu.

"Kokia jo palata? Man reikia pas jį" tariau žiūrėdama į lubas. Neįsivaizdavau kaip pajudėsiu, jei mano kūną raižo skausmas, o akyse liejasi vaizdas.

"Trys šimtai penkiolikta" mama tarė ir aš linktelėjau jai. Neturėjau žodžių dėl to įvykio. Buvau tokia sutrikusi.

Kodėl aš per savo nesąmoningus norus vos nepraradau žmogaus, kuris man yra labai svarbus?

"Renee, mažute" Kyle greitai sumalė ir pradėjo bėgti prie manęs.

"Jei priliesi mane... prisiekiu - užmušiu" suspaudžiau delnus į kumščius ir pasukusi galvą į jį stebėjau bruneto sumišusį žvilgsnį.

"Mažute, kas negerai?" Kyle paklausė nužvelgdamas mano mamą, o po to grįžo prie manęs.

"Tarp mūsų viskas baigta. Tu buvai klaida mano gyvenime" piktai tariau ir brunetas susinervinęs paliko palatą dėl ko mano mama šiek tiek šyptelėjo.
"Pagaliau supratai, kas yra tavo tikroji meilė" ji nusišypsojo, kol mano skruostu nusirito dar viena ašara.

Linktelėjau jai ir dar kartą pabandžiau atsikelti. Jaučiau kaip skausmas vėl užlieja visą mano kūną, tačiau stengiausi nekreipti dėmesio į tai. Dabar mano taikinys buvo Zayn palata. Kęsdama skausmą lėtai su mamos pagalba ėjau pas savo juodaplaukį.

Vos ją pasiekėm pergalingai šyptelėjau ir atsidususi pravėriau palatos duris. Aiktelėjau dėl matomo kraupaus vaizdo. Zayn gulėjo aparatų apsuptyje, jis visas buvo apraizgytas laidais. Juodaplaukio galva kaip ir mano buvo apibintuota, ant veido matėsi kelios didelės mėlynės, o jis pats buvo labai išblyškęs.

"Pagaliau atsibudai ir tu" Tom sušnabždėjo ir stipriai suspaudė mane savo glėbyje. "Mes paliekam tave su juo" vyras tarė ir paėmęs mano mamą paliko palatą.

Atsisėdau ant kėdės prie Zayn lovos ir giliai atsikvėpiau keletą kartų. Paėmiau Zayn ranką į savo delną ir supyniau mūsų rankų pirštus. Mano skruostais bėgo ašaros kurių nebuvo įmanoma sustabdyti, kūkčiojimai paliko mano lūpas kas kelias sekundes, o skausmas vis dar plėšė mane iš vidaus.

"Zayn, tu turi atsikelti. Tu turi vėl man parodyti savo rudas akis, kurias aš myliu. Tu privalai išgirsti kaip aš tau tariu tuos tris žodžius. Aš myliu tave. Aš nenustojau mylėti tavęs nė akimirkai. Net tada, kai buvau su Kyle galvojau apie tave. Tu padarei mano gyvenimą gražesniu, nes į jį pridėjai dar daugiau spalvų. Aš taip gailiuosi, kad vietoj tavęs dabar čia negalėjau gulėti aš" sukūkčiojau ir pridėjau mūsų supintus pirštus prie savo lūpų. "Aš esu pametusi galvą dėl tavęs, mielasis" sukuždėjau paskutinius žodžius ir su lyg tuo Zayn aparatai pradėjo be perstojo cypti.

Labai greitai palatoje atsidūrė gydytojai kurie patraukė mane nuo jo. Stebėjau Zayn kuris visas kaip mat perbalo. Aparatai rodė, jog jo pulsas labai stipriai padažnėjo, o aš nieko negalėjau padaryti. Pajaučiau kaip mamos ir Tom rankos apsiveja mane ir nepaleidžia. Jie šnabžda man į ausis raminančius žodžius, kurių aš negirdžiu.

"Vidinis kraujavimas" seselė garsiai išraria ir tuomet skausmas pereina per mano širdį. Galiausiai, aš suklumpu ant šaltų juodaplaukio palatos grindų su didele skausmo ir sumišimo aimana.

********

Buvau parašius 372 žodžius... man nepatiko ką parašiau, todėl viską ištryniau ir perrašiau iš naujo.

Palikit išsamių nuomonių, prašau!♡