Wicked Games ; kink BAIGTA

1.44 "Why him?"

*Renee pozicija*

Kol Zayn buvo operuojamas sėdėjau laukiamajame lyg užhipnotizuota. Mama ir Tom sėdėjo susiglaudę ir buvo tikrai išvargę, tačiau vis vien laukė.

"Zayn Malik artimieji?" daktaras paklausė priėjęs prie mūsų ir mes greitai atsistojom. "Jo būklė dabar normali. Galit jį aplankyti" vyras truputį šyptelėjo ir paliko mus vienus.
"Važiuokit namo. Pamiegokit, pabūkit namuose, o aš pasiliksiu čia ir jei ką paskambinsiu" tariau pažiūrėdama į mamą kuri tik purtė galvą į šonus. "Taip, Tom vežk ją namo" sumurmėjau ir pradėjau lėtais žingsniais eiti iki Zayn palatos.

Mano širdis plakė it pamišusi. Baimė buvo užvaldžiusi visą mano kūną ir mintis, todėl negalėjau blaiviai mąstyti. Lėtai atidariau Zayn palatos duris ir įėjau į vidų. Juodaplaukis nebebuvo toks išbalęs kaip prieš tai, kai jį išvežė į operacinę dėl prasidėjusio vidinio kraujavimo ir tai vertė mane nurimti.

"Zayn!" Livvy cypdama įlėkė į palatą ir pripuolė prie vaikino. "O mažuti!" ji dar kartą cyptelėjo sunervindama mane.

"Išeik" sumurmėjau ir tik tuomet ji atkreipė dėmesį į mane. "Išeik arba tuoj ištemsiu tave už plaukų" kiek pikčiau ištariau ir ji tiesiog nužvelgė mane.

"Pati išeik. Aš atėjau pas savo vaikiną!" Livvy surėkė, o aš tiesiog paėmiau ją už rankos ir išstūmiau pro palatos duris.

"Jau nebe" piktai ištariau ir uždariau duris jai prieš nosį. Apsisukusi vėl grįžau prie Zayn ir atsisėdau ant tos pačios kėdės kaip ir anksčiau. "Zayn, aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be tavęs. Laikykis man tavęs reikia. O Dieve, Zayn, man tavęs tikrai taip reikia. Tu išgelbėjai mane nuo mirties pirmąjį kartą ir štai dabar, o aš... aš tave atstūmiau, tačiau daugiau tos pačios klaidos nebedarysiu. Tu esi man lyg oras" sušnabždėjau ir padėjau savo galvą ant jo lovos netoli juodaplaukio rankos. Kodėl jis?

Ašaros riedančios mano skruostais sušlapino šiek tiek Zayn patalynę, tačiau tai man visiškai nerūpėjo tuo metu. Maniau, kad ašarų nebeturiu, o štai jos ir vėl čia. Supyniau savo ir Zayn rankų pirštus, ir vėl pridėjau juos prie savo lūpų.

*

Atsikėliau nuo inkštimo, kas iš tiesų mane nustebino. Lėtai pramerkiau savo akis ir pakėliau galvą sutikdama Zayn šokoladines akis, kurios mane visada užhipnotizuodavo. Įsižnybiau sau negalėdama patikėti tuo ką matau prieš save.

"Zayn" sukūkčiojau su šypsena veide. "Mielasis, kad tu žinotum kaip aš tavęs nekenčiu" sušnabždėjau ir stebėjau kaip jis suraukia savo antakius. "Kodėl tu rizikavai savo gyvybę dėl manęs?" paklausiau, o jis tik šyptelėjo.

"Nes aš tave myliu" Zayn nusišypsojo savo rankos pirštus įveldamas man į plaukus. "Gali paduoti vandens?" jis paklausė ir aš linktelėjusi paėmiau stiklinę su vandeniu. Pridėjau ją juodaplaukiui prie lūpų leisdama atsigerti, o po to grąžinau ją į vietą.

"Aš turiu pranešti savo mamai ir Tom, kad tu jau atsikėlei" šyptelėjau ir atrakinau savo telefoną.

"Ne, dar ne. Geriau pakalbėk su manim, nes aš tavęs taip pasiilgau" jis sušnabždėjo priversdamas mane išsišiepti. Linktelėjau ir leidau jam supinti mūsų rankų pirštus.

"Aš tavęs labai atsiprašau už viską. Maniau, kad aš myliu Kyle, tačiau jis tik dar viena klaida mano gyvenime. Atstūmiau tave tada, kai turėjau prieiti ir pabučiuoti ar pasakyti, kad myliu tave. Buvau tokia... tokia nesubrendusi šiuo klausimu. Tu sumušei Darren vien todėl, nes jis išprievartavo mane, sumušei Noah, nes jis taip pat lindo prie manęs. Išgelbėjai mane nuo mirties jau antrą kartą, o aš vis vien atstūmiau tave" tariau leisdama ašaroms tekėti dar stipriau mano skruostais.

"Princese, viskas gerai. Aš myliu tave" Zayn nusišypsojo priversdamas mane padaryti tą patį.

"Aš irgi tave myliu" nusišypsojau ir jam pasislinkus atsiguliau prie jo. "Nori paskambinti Tom?" sukikenau ir jis tiesiog linktelėjo išsišiepdamas dar plačiau.

"Renee, viskas gerai?" mamos balsas nuskambėjo kitame telefono gale, kol aš ir Zayn tvardėm juoką.

"Labiau nei gerai" juodaplaukis išsišiepė, kol aiktelėjimas paliko mano mamos lūpas. Mama dar kažką sumurmėjo priversdama mus sukikenti ir padėjo ragelį. "Aš myliu tave, Renee" Zayn nusišypsojo, o aš tiesiog priglaudžiau savo lūpas prie jo.

"Aš tave taip pat myliu" sušnabždėjau per bučinį ir vėl sujungiau mūsų lūpas lėtam, pilnam meilės ir pasiaukojimo bučiniui.

Kodėl aš anksčiau nesupratau, kad laimė yra taip arti manęs? Kad laimingi dalykai yra aplink mane, o aš vis vien sėdėjau niūria nuotaika laukdama Kyle žinutės kuri man nieko nebūtų reiškusi.

*******

Palikit nuomonių! Be nuomonių nebus naujos dalies! Kita dalis paskutinė! ♡♡