Wicked Games ; kink BAIGTA

2.25 "I really love her"

*Renee pozicija*

Lauren tėvai buvo palatoje, kol aš ir Mitchell sėdėjom laukiamajame. Mėlynplaukis kaip ir aš vis dar negalėjo atsigauti ir šypsojo lyg idiotas.

"Aš noriu jai pasipiršti. Kaip manai ji sutiks?" vaikinas pakėlė akis į mane, o aš tiesiog šypsojausi.

"Manau, kad taip" atsakiau su šypsena veide, tačiau ji labai greitai dingo.

Atrodo, jog visą mano kūną susmaigstė šalčio adatėlės, galva šiek tiek apsisuko. Pajaučiau, kaip visas mano skrandžio turinys tiesiog kyla viršun ir labai greitai atsistojusi pradėjau bėgti link tuoleto.

*

"Lauren, tau viskas gerai? Nieko neskauda?" paklausiau įėjusi į merginos palatą.

"Viskas gerai" mėlynplaukė sukikeno ir vos Mitchell įėjo už manęs ji pradėjo cypti. "Huh, tau viskas gerai" Lauren atsiduso ir išsišiepė, o vaikinas labai greitai atsirado prie jos.
"Manau, kad palieku jus vienus" šyptelėjau ir atsidususi atsistojau.

Galvos svaigimas ir vėl tas jausmas, kuris reiškė, jog tuoj ištuštinsiu savo skrandį, kuriame nieko turėjo nebelikti, užvaldė mane dar kartą. Nemanau, jog tai yra normalu, tačiau tikriausiai, kad dėl mano dabartinės būsenos kalti yra šio ryto pusryčiai.

"Tau viskas gerai?" mėlynplaukė pažiūrėjo į mane, o aš tiesiog užsidengusi burną pradėjau bėgti į tuoletą.

"Čia jau antras kartas šiandien" Mitchell sušnabždėjo vos aš grįžau į palatą.

"Nemanai, kad turėtum nueiti pas gydytoją?" Lauren pervėrė mane savo rūpestingu žvilgsniu, tačiau aš tik menkai šyptelėjau ir papurčiau galvą į šonus.

"Manau, kad važiuoju namo" tyliai ištariau ir apsikabinusi mėlynplaukę dingau iš palatos.

Nesijaučiau labai gerai. Mano skrandis tiesiog reikalavo maisto, o protas tą norą stengėsi ignoruoti dėl Zayn. Noriu sulieknėti. Gal problema yra ne Zayn, o manyje? Na, tiksliau, mano išvaizdoje? Jei sukūsiu Zayn mane mylės ir bus su manimi.

*

Įėjusi į parduotuvę menkai šyptelėjau ir pradėjau žingsniuoti į vaisių skyrių. Užsižiopsojau ir netyčia įpuoliau į kažkieno tvirtą krūtinę. Atsidusau supratusi, jog tai juodaplaukis, nes tik jam prisilietus prie manęs mano kūnu nuvilnyja labai malonūs šiurpuliukai.

Pakėliau akis į juodaplaukį sulaukdama plačios jo šypsenos. Pavarčiusi akis praėjau aplink jį, tačiau keistas jausmas pilve pradėjo man neduoti ramybės.

"Palauk" Zayn šyptelėjo ir savo delną apvyniojo man aplink riešą priversdamas mane atsisukti į jį.

"Ko?" piktai sumurmėjau prisiminusi tą momentą, kai vaikinas stovintis prieš mane man trenkė.

*Zayn pozicija*

Nenorėjau, kad Renee dabar nueitų ir paliktų mane vieną. Tik ne po to, kai aš palikau ją, nors būtų logiška jei ji pasielgtų taip pat. Aš taip gailiuosi, jog jai trenkiau ir tai mane veikia. Aš negaliu apie tai negalvoti. Negaliu negalvoti apie Renee akis pilnas ašarų, besitvardantį, jog neverktų veidą.

"Ar tu vis dar važiuosi su manim sutvarkyti reikalų su Ariya?" paklausiau 'griebdamasis šiaudo'.

Nenoriu, jog Renee būtų atskirai nuo manęs. Aš apgailestauju dėl to, jog jai trenkiau, jog tas kelias dienas buvau su kitomis, tačiau ugh... dėl visko kaltas vis vien esu aš.

"Nežinau" ji menkai šyptelėjo, tačiau aš ją labai greitai įsitraukiau į savo glėbį. "Tu man trenkei ir aš tikrai nenoriu to dalyko pakartoti" Renee sumurmėjo man į krūtinę, kaa privertė mane dar kartą tai prisiminti.

"Daugiau to nebus. Aš pažadu" sumurmėjau jai į plaukus ir tuomet juos pabučiavau.

"Zayn, paleisk mane. Man bloga. Tavo kvepalai tiesiog smirda" Renee garsiai tarė šiek tiek atitraukusi savo lūpas nuo mano krūtinės.

"Renee, bet aš nesikvėpinau" suėmiau ją už pečių ir atsitraukęs nuo savęs pažiūrėjau jai į akis. "Tau viskas gerai?" paklausiau, tačiau ji tik papurtė galvą į šonus.

"Ar gali atvažiuoti vakare pas mane? Dabar aš noriu važiuoti namo" raudonplaukė sumalė ir įdavusi man į rankas savo krepšiuką pradėjo bėgti prie išėjimo.

Aš tikrai ją myliu, tačiau žinau, jog ji musipelnė geresnio vaikino negu aš, bet aš negaliu jos palikti. Vos pamatęs Renee aš praskystu ir nebesu toks, koks turėčiau būti. Nebesu griežtas ir baugiai atrodantis ir tai nėra gerai.

*Renee pozicija*

Važiuodama namo užsukau į vaistinę ir nusipirkau kelis nėštumo testus. Nemanau, kad aš laukiuosi, bet privalau įsitikinti tuo.

"Nagi, pradedam" įtikinėjau save, tačiau man tai nelabai pavyko.

Giliai įkvėpiau ir perskaičiusi instrukcijas atlikau ką reikėjo, o tuomet palikau patalpą. Nenorėjau ten būti. Mano širdis lyg nujautė, kažką keisto, tačiau kaip galėdama stegiausi nekreipti į tai dėmesio. Nežmoniškas laukimas nedavė man ramybės, o laikas slinko labai lėtai.

Norėjimas valgyti buvo išnykęs, o visos mintys sukosi apie tris nėštumo testus esančius tuolete. Aš bijau? Taip. Pažiūrėjusi į laikrodį supratau, kad jau laikas ir vis dar bandžiau įtikinti save, jog viskas bus gerai.

Lėtais žingsniais ėjau link tualeto, o gilus kvėpavimae tiesiog veržėsi pro mano lūpas. Niekada nieko taip nebijojau kaip bijau dabar. Atrodo, jog tai tik trys lazdelės, kurios nieko nereiškia, tačiau jei jos bus teigiamos? Mano gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Kaip aš visa tai pasakysiu mamai? Zayn? Tom? Visiems?

Atidariusi duris dar kartą įkvėpiau ir patraukiau prie kriauklės ant kurios buvo trys lazdelės. Paėmusi pirmą apžiūrėjau ir pamačiusi tik vieną pagaliuką atsidusau. Mažas jauduliukas kovojo mano kūne su laisve, todėl nekankindama savęs paėmiau abi lazdeles.

Mano akys išsiplėtė ir labai greitai aš jau verkiau. Teigiamos. Aš laukiuosi. Negalėjau nieko pasakyti, nes mano lūpas paliko tik kūkčiojimas ir nežinia. Kas bus toliau? Kaip man tai reikia pasakyti Zayn? Neigiamą lazdelę išmečiau, o teigiamas pasiėmiau su savimi.

Kokia aš kvaila... o Dieve. Kodėl negalėjau pagalvoti anksčiau apie tokius dalykus?

"Renee!" Zayn pašaukė mano vardą, o aš tiesiog sustingau. Lėtai atsisukau į vaikiną tuo pačiu po megztiniu paslėpdama ir teigiamus nėštumo testus. "Tau viskas gerai?" juodaplaukis sukikeno priversdamas mane dirbtinai nusišypsoti ir linktelėti.

"Taip" tariau pradėdama eiti į virtuvę, o Zayn sekė man iš paskos.

*

Vos Zayn išvažiavo pajaučiau palengvėjimą. Džiaugiuosi, jog jis nieko neužsiminė apie parduotuvėje įvykusius dalykus ar apie mano sveikatą. Pagaliau galėjau viską apmąstyti viena. Be niekieno.

Tylus kūkčiojimas vėl paliko mano lūpas, o ašaros vėl pradėjo riedėti skruostais. Nesijaučiau gerai. Nesijaučiau saugiai. Nežinojau, ką turiu daryti, ar sakyti ir apskritai, kaip tai padaryti?

Bandydama padėti Zayn su Ariya ir jos vaiku įklimpau į tokį patį mėšlą ir pati. Viskas gerai, tačiau kaip aš turėsiu tai pasakyti juodaplaukiui, ypač dabar, kai dabar mes esame draugų zonoje ir tai yra labai knisantis dalykas?

Išsišiepiau supratusi, jog galėsiu grįžti pas mamą į Londoną ir su ja apie tai pasikalbėti, nes aš velniškai bijau to, kas gali atsitikti. Zayn gali mane atstumti ir palikti vieną su vaiku, o pats užstatyti vaiką dar kokiai nors merginai ir po to, pasielgti su ja taip pat kaip su Ariya ar manimi.

*****

Atsiprašau, kad dalies nebuvo ilgai, tačiau turiu dabar labai daug problemų, kurios mane iš tikrųjų žudo iš vidaus.(:

Palikit nuomonių!♡