Wicked Games ; kink BAIGTA

2.10 "What the hell?"

*Zayn pozicija*

Miriau noru pabučiuoti ją. Norėjau ją pabučiuoti taip, jog Renee po to norėtų būti su manimi pati. Kai pamačiau ją tą vakarą, kai su Tammy atvažiavom į sodybą iškart prisiminiau mūsų pirmą bučinį, visus mūsų pykčius ir tai, kaip ji tobulai atrodė per Tom ir Lee vestuves.

Renee piktai atsiduso ir nusisukusi nuo manęs greitais žingsniais ėjo į namo vidų palikdama mane vieną. Sumišusį ir pasimetusį. Negalvojau, kad per tuos dvejus metus ji taip išgražės. Dabar ji - tobula. Visomis prasmėmis. Kaip ir anksčiau, tačiau dabar kažkoks nežmoniškas jausmas mane prie jos traukia it prie magneto ir tai užknisa.

Kai Tammy pasakė, kad mane išdavinėja su Jeff ir paliko mane pajaučiau tokį patį jausmą kaip tąsyk, kai dvyliktoje klasėje palikau Renee. Tas jausmas buvo toks keistas. Panašus į laisvės ir pagaliau pasibaigusio košmaro jausmą, kuris mane labai pradžiugino, nes pagaliau aš vėl galiu bandyti susigrąžinti Renee.

Nusipurčiau lyg išvarydamas visas mintis iš savęs ir nuėjau į namus paskui Renee. Tylus kūkčiojimas pasigirdo virtuvėje, kas privertė mane taip pat pasijausti nekaip. Tyliais žingsniais pradėjau eiti link virtuvės ir pasiekęs ją radau raudonplaukę. Mergina sėdėjo prie stalo ant kėdės savo veidą paslėpusi delnuose.

"Viskas gerai?" paklausiau paliesdamas ją, tačiau ji labai greitai nupurtė mano ranką.

"Atsiknisk Zayn" Renee piktai sumurmėjo sau į delnus, tačiau aš jos neklausiau. Ir net nesiruošiau to daryti.

"Nekartosiu tos pačios klaidos antrą kartą" menkai šyptelėjau ir atsiklaupiau prieš ją, o tuomet savo rankomis apsikabinau ją per pečius. Renee pradėjo muistytis, tačiau aš vis vien ją laikiau ir nepaleidau.

"Paleisk mane, nevisproti!" ji sucypė, o aš ją tiesiog pakėliau ir pradėjau nešti laiptais į viršų iki savo kambario.

Paguldžiau Renee į savo lovą, tačiau ji nebesipriešino. Mergina žiūrėjo į mane savo didelėmis, plačiomis akimis, nutaisiusi tą išsigandusį žvilgsnį. Ji kiaurai savo akimis varstė mane ir tai man labai patiko.

Man patiko, kad ji žiūri į mane, pyksta ant manęs ir kalba su manimi, na, tiksliau rėkia, bet tai nesvarbu, nes su kiekvienu jos pasakytu žodžiu aš įsimyliu ją labiau.

"Aš noriu su tavim tiesiog pasikalbėti, Renee" sušnabždėjau ir nulipęs nuo jos atsiguliau šalia.

"O aš noriu miego, tad dink iš čia" ji piktai sumurmėjo nuo ko aš išsišiepiau.

*

"Nesakei, kad miegosi?" nužvelgiau Renee kuri išėjo į lauką ir nuėjusi prie baseino padengė pledą.

"Stebėjau kokią nesąmonę čia darai, tad nusprendžiau ateiti ir pavadovauti tau ką ir kaip daryti" ji truktelėjo pečiais ir priėjo prie manęs. "Juk aš egoistė" Renee pavartė akis ir paėmė nuo stalo staltiesę.

"Aš neturėjau to omenyje. Atleisk, aš buvau piktas ir tai buvo ant liežuvio galo ir aš nenorėdamas tai pasakiau" atsidusau, tačiau viskas ko sulaukiau, tai buvo tik dirbtinas merginos juokas.

"Bet tu apie tai galvojai!" ji surėkė padengusi staltiesę. Aš iš tikrųjų nusivyliau savimi.

Nenorėjau jai to rodyti, nes manau, jog ji iš to pasityčiotų, tačiau aš negaliu to laikyti savyje ir tai knisa. Aš noriu vėl galėti ją bet kada apsikabinti, pamatyti jos šypseną, pabučiuoti.

"Renee! Aš nenorėjau to pasakyti!" surėkiau ant jos nuo ko ji susigūžė. Kad ir kaip norėjau nusiraminti, tačiau man neišėjo. "Aš noriu, kad tu rėktum ant manęs, trenktum man ir darytum ką tik nori! Suprantu, tai atrodo keistai, tačiau net po daugiau negu sušiktų dvejų metų, kai pamačiau tave mano jausmai tau vėl atgimė. Aš suknistai tave myliu!" surėkiau dar kartą žiūrėdamas jai į akis.

Mačiau, kad Renee pasimetė. Ji pakeitė savo žvilgsnį į ramų, o merginos akys prisipildė ašarų.

"O aš tavęs ne, Zayn" vos raudonplaukė ištarė šiuos žodžius mano lūpos truputėlį prasivėrė, o akys taip pat buvo pilnos ašarų.

Na štai, pasiekiau tai, kas dvyliktoje klasėje man atrodė geriausia, o dabar... dabar išgirdęs tuos žodžius iš jos lūpų supratau, kad gailiuosi ją palikęs tąsyk, nes dabar Renee nebėra tokia, kokia buvo anksčiau.

***********
Nors ir neįdomi, beeet:
Nuomonių!♡♡