Wicked Games ; kink BAIGTA

1.10 "Ugh..."

Jubiliejinė dalis! Gero skaitymo!

Atsikėliau savo kambaryje, apsivilkusi savo pižamą. Nesuprasdama to, kaip aš atsidūriau savo kambaryje ir 'apsivilkau' savo pižamą išlipau iš lovos. Nusileidusi laiptais į apačią nuėjau į virtuvę kur visi jau pusryčiavo.

"Labas, pagaliau atsikėlei. Pavalgyk, eik susiruošk ir tuomet važiuosim apsipirkti. Pirmadienį prasideda tavo naujosios mokyklos dienos" mama nusišypsojo priversdama mane padaryti tą patį.

Linktelėjusi jai įsidėjau blynų į lėkštę ir pradėjau juos valgyti. Manau, jog tai buvo pirmas kartas per tiek daug laiko kada pradėjau nevaržoma savęs ar savo minčių valgyti. Šįsyk valgiau tikrai daug ir negalvojau apie tai, jog po kelių valandų tikriausiai vėl verksiu dėl priaugtų kelių šimtų gramų. Pavalgiusi peržvelgiau visus sėdinčius prie stalo. Mano mama buvo nustebusi kaip ir Tom, o Zayn šypsojosi.

Greit užlipusi į savo kambarį apsivilkau mėlynus labai stipriai plėšytus džinsus, juodą megztinį ir truputį pasidažiau. Nusišypsojusi savo atvaizdui veidrodyje pasiėmiau telefoną ir padariau kelias nuotraukas prieš veidrodį.

"Manęs nereikia pasikviesti?" juodaplaukio balsas nuskambėjo tarpduryje ir man atsisukus jis išsišiepė.

"Ateik, kad jau taip nori" nusišypsojau ištiesdama ranką į jį, kas privertė jį dar labiau išsišiepti.

Zayn atsistojo prie manęs ir savo kaire ranka apsivyniojo mano liemenį sušildydamas visą mano kūną vienu savo prisilietimu. Žiūrėjau į telefono ekraną kaip ir Zayn ir paspaudžiau 'fotografuoti' mygtuką.

"Šita man patinka" jis sukikeno "gražiausia iš visų mūsų turimų" galiausiai jis nusišypsojo priversdamas mane sunerimti. Ką?

"Kaip suprast?" paklausiau pažiūrėdama jam į akis, tačiau jis tik nusišypsojo ir truktelėjo pečiais apsimesdamas, jog nieko nežino.

"Aš ir Tom važiuosim su jumis" Zayn išsišiepė pakeisdamas temą.

"Gerai" linktelėjau ir šiek tiek pašukavusi savo plaukus su Zayn nuėjau į apačią pas mamą ir Tom.

*

"Einam čia" mano mama nusišypsojo paimdama mane už rankos ir įtempė į kažkokią parduotuvę kurios vidys tikrai buvo pribloškiamas.

Įėjau į kabiną nešdamasi krūvą drabužių, kas mane nervino, nes man niekada nepatiko matuotis drabužius. Tiesiog, tingėjimas daro savo. Iš visų drabužių kuriuos čia atsinešiau pirksiu vos šešis. Juodus džinsus, juodą džemperį, tamsiai mėlyną ilgomis rankovėmis bliuską, juodą suknelę, baltus marškinius ir dar vienus džinsus.

"Aš manau, kad šiandienai užtenka" atsidusau išlysdama iš kabinos su šešiais rūbais, o mama paėmė likusius. "Kur Zayn ir Tom?" paklausiau pažiūrėdama į mamą kuri šypsojosi.

"Neužteks, neužteks" ji nusišypsojo ir sumokėjusi už mano drabužius ištempė mane iš parduotuvės. "Neži-, ten" ji parodė pirštu į juodaplaukį kuris žiūrėjo į mane ir šypsojosi.

Vos mums prie jų priėjus Tom kažką pasakė Zayn ir pradėjo pasakoti kur dabar mes turime nueiti visi kartu. Mano mama ir Tom ėjo priekyje, o aš ir Zayn ėjom jiems iš paskos kiek lėčiau nei jie.

"Zayn, kas mane perrengė į pižamą ir nunešė į lovą?" tyliai paklausiau prisitraukdama arčiau jo.

"Aš" juodaplaukis išsišiepė pažiūrėdamas į mane. Ką?

"Tu juokauji, taip?" paklausiau pakeldama akis į jį. Manau, jog mes iš tiesų durnai atrodėm. Zayn ir aš ėjom labai susipaudę ir tyliai kalbėjomės, jog niekas neišgirstų, o mano mama kuri ėjo priekyje su Tom buvo susikibę už rankų. Juodaplaukis tik papurtė galvą į šonus ir išsišiepęs vėl pakėlė akis į prekybos centro koridorių kuriuo ėjo daug žmonių.

"Zayn" mano mama kreipėsi į juodaplaukį patraukdama jo dėmesį ir davė man pinigų. "Palydėk ją nusipirkti to, ko jai labai reikia ir paskui ateikit į tą kavinę" ji pirštu parodė į kampe stovinčią kavinę.

Juodaplaukis pradėjo mane tempti į kitą koridorių ir galiausiai įvedė į kažkokią parduotuvę. Apsižvalgiau parduotuvėje stebėdama kaip tolsta Zayn.

"Tuoj ateisiu" jis šyptelėjo ir man linktelėjus nusisuko ir tęsė savo kelionę. Gelsvos spalvos sienos, daug lentynų ant kurių buvo sudėti visokie niekučiai iš tiesų blaškė mane. Nežinau kodėl, tačiau man čia stovėti buvo nejauku.

"Ką tu ten tiek veikei?" paklausiau Zayn vos mes išėjom iš parduotuvės.

"Spėk kas gavo tos jaunos pardavėjos numerį" jis išsišiepė sunervindamas mane.

"Vesk mane atgal" tariau apsisukdama ir eidama ten iš kur atėjom. Tuo metu viskas ko norėjau tai tik grįšti namo ir miegoti arba verkti. Nežinau, kas man pasidarė, vis vien aš ir Zayn nesam pora. Esam niekas.

"Kas atsitiko?" jis paklausė paimdamas mane už rankos ir atsukdamas mane į save. Papurčiau galvą į šonus, lyg sakydama, jog man viskas gerai, tačiau taip nebuvo.

"Nieko, tiesiog man nieko nereikia" dirbtinai šyptelėjau priversdama jį suraukti akis ir įdėmiai pažiūrėti į mane.

"Nemeluok man" jis kiek pikčiau pasakė priversdamas mane susinervinti.

"Atsiknisk ir vesk mane ten iš kur paėmei, o po to eik pas tą pardavėją" pavarčiau akis ir greit nusisukau supratusi, jog pasakiau per daug. Jaučiau, jog Zayn pradeda šypsotis sunervindamas mane dar labiau. Ugh.

*****

Rašiau šitą dalį per durniausią ir nuobodžiausią pamoką ir tik dabar užbaigiau, nes taaaip noriu vieną vietą parašyti, bet ji bus tik kitoj dalį!! Laukiu nuomonių!💕