Wicked Games ; kink BAIGTA

1.16 "You can't"

Išlipau iš automobilio vos Zayn jį pastatė netoli mokyklos įėjimo. Labai greitai juodaplaukis savo ranką apsivijo mano pečius, tačiau aš nuo jo atsitraukiau. Aš nemanau, jog jis turėtų mane liesti po to, kai mane išdavė.

"Ką aš turiu padaryti, kad tu man atleistum?!" Zayn surėkė atkreipdamas kelių vaikinų dėmesį.

"Nerėkti ant manęs ir palikti mane ramybėje!" surėkiau ir susinervinusi nuėjau į mokyklos vidų.

"Ką tu čia darai?" Anna sucypė apsikabindama mane. "Pala, tu naujokė, taip?" ji sukikeno, o aš tiesiog linktelėjau.

"Man reikia susirasti sekretorės kabinetą" pažiūrėjau į Anna akis ir šyptelėjau.

"Oh, aš tau parodysiu" mergina paėmė mane už rankos ir pradėjo vesti į antrą aukštą. "Kur Zayn?" ji apsižvalgė antrame aukšte, tačiau nepamačiusi juodaplaukio atsisuko į mane.

"Nežinau, mes susipykome, dėl savaitgalio" truktelėjau pečias ir pažiūrėjau į merginą kuri stovėjo netoli mūsų. "Kas jai?" paklausiau Anna, nes merginos veidas buvo sumuštas ir tikrai pakankamai daug sutinęs.

"Tavo darbas" Anna sukikeno priversdama mane išpūsti akis. O velnias! "Buvo geras reginys" ji nusišypsojo pažiūrėdama į merginą.

"Ugh, keista, kad taip pasielgiau" atsidusau, tačiau Anna tik pažiūrėjo į mane kreivu žvilgsniu.

"Tu turėtum atleisti Zayn. Jis tavimi tikrai labai stipriai rūpinasi, supranti? Jis niekuo nėra taip rūpinęsis kaip tavim, Renee" ji pažiūrėjo man į akis.

"Nesvarbu" sumurmėjau ir pamačiusi sekretorės kabinetą greitai įėjau į jį. "Labas rytas" tariau nusišypsodama ir viskas ko sulaukiau iš jos, tai tik žvilgsnio, jog prisėsčiau.

"Mes peržvelgėme tavo pažymius, kadangi tavo vidurkis praeitoje mokykloje buvo dešimt iš dešimties, o dabar pas mus nėra vietų dešimtoje klasėje, todėl direktoriaus, bei tavo mamos leidimu perkeliame tave į vienuoliktą klasę be jokių ne" sekretorė sumurmėjo ir nusuko akis į kompiuterį. "Tavo tvarkaraštis, spintelės numeris, bei spintelės kodas" sumurmėjo ir padavė man lapą su visa informacija.

*

"Galėtume nuvažiuoti į sodybą savaitgalį" Ashton nusišypsojo, kai mes visi sėdėjom valgykloje prie stalo.

"Žinoma, tačiau būtume tik mes, juk nenorim pakartoti to, kas buvo savaitgalį" Becca pavartė akis ir visi atsisuko į mane ir prie manęs sėdintį Zayn.

"Jei šitas asilas nebūtų pasidulkinęs su ta kale, nieko nebūtų nutikę" truktelėjau pečiais įsidėdama maisto sau į burną.

"Aš tavęs atsiprašiau" juodaplaukis pakėlė savo akis į mane.

"Ir kas? Bet tu mane vis tiek įskaudinai" sumurmėjau ir pavarčiusi akis pakilau nuo stalo. "Susitiksim rytoj" visiems nusišypsojau ir nunešusi savo lėkštę išėjau iš mokyklos.

Man buvo likusi viena pamoka, tačiau nemanau, jog kažkas numirs jei į ją nenueisiu. Aš jaučiausi tikrai prastai. Nemanau, jog turėčiau taip jaustis, tačiau vos Zayn prisiliečia prie manęs aš jaučiu šilumą visame savo kūne ir per jį einančius šiurpuliukus arba tiesiog paprastą elektros srovę. Vos jis mane pabučiuoja jaučiuosi taip, lyg galėčiau skraidyti ir aš nesuprantu kodėl. O Dieve. Aš įsimylėjau savo būsimą įbrolį. Velnias!

*

Grįžusi namo greit pakilau laiptais į savo kambarį ir atsigulusi į lovą pradėjau verkti. Nežinau kodėl, nežinau koks buvo to tikslas, apskritai nieko nesupratau apie tai, tiesiog, jaučiausi taip blogai nors tai, jog suvokiau savo jausmus jam buvo pats geriausias dalykas, tikriausiai.

Susidėjusi knygas antrai dienai mokykloje nusileidau į apačią pavakarieniauti su tėvais ir Zayn. Atsisėdau į savo vietą prie stalo ir pradėjau valgyti savo kepsnį. Jaučiau kaip Zayn kartais pažiūri į mane, kas verčia mane šypsotis.

"Gerai, ačiū, labanakt" sumurmėjau vėl labai greitai pakildama nuo stalo ir vėl nubėgau į savo kambarį. Nenorėjau būti arti Zayn ar kalbėti su juo, ar jausti jo žvilgsnius nors jie or verčia mane šypsotis kaip idiotę, bet mes negalim ir negalėsim būti kartu.

*

Mano miegą pertraukė kažkieno beldimasis į duris. Pažiūrėjau į telefono laikrodį ir tikrai negalėjau patikėti. Trečia valanda ryto? Rimtai? Beldimasis į duris nepraėjo, tad turėjau išlipti iš lovos ir nueiti atidaryti durų. Blizgančios juodaplaukio akys iš kart susitiko su manosiomis ir jis įėjo į vidų.

"O, tavo pižama be mikimauzų" Zayn sukikeno peržvelgdamas mano kūną su maike kuri nesiekė mano kelių ir prikando savo lūpą. O Dieve. Aš mirštu.

"Ką tu čia darai?" piktai sumurmėjau nueidama prie durų ir jas užrakinau. "Neturėtum dabar miegoti? Reikia anksti keltis" tariau ir stebėjau kaip jis atsisėda ant mano lovos.

"Man nesvarbu. Niekur neišeisiu tol, kol mudu nepasikalbėsim apie viską" juodaplaukis tarė pakeldamas savo akis į mane ir sujungė mūsų žvilgsnius.

"Apie mus nėra ką kalbėti. Mes net ne pora, todėl neturi už ką ataiprašinėti, ar dėl kažko man aiškintis. Ir taip pat, tu greit tapsi mano įbrolis, supranti? Ir tu negali čia būti" tariau atsiremdama į komodą esančią prie sienos.

"Aš tau jau sakiau, jog niekada negalėsi būti mano įseserė. Pirma - Tom nėra mano tėvas ar kažkoks giminaitis. Antra - tu man esi labai reikalinga ir trečia... ugh... nesvarbu" jis sumurmėjo atsistodamas ir ėjo link durų.

"Nebandyk niekur eiti" tikėjausi jį pačiupti už maikės, tačiau vos tik paliečiau jo nugarą supratau, jog juodaplaukis nebuvo apsivilkęs viršutinės drabužių dalies. "Ugh, bent kelnes esi apsivilkęs?" paklausiau priversdama Zayn nusišypsoti.

"Patikrink pati" jis sukikeno, o aš tiesiog pradėjau purtyti galvą į šonus nors tai nelabai ir matėsi. "Žinoma, kad aš su kelnėmis" Zayn dar kartą sukikeno priversdamas mane vėl surimtėti.

"Dabar sakyk trečią priežastį kodėl niekada nelaikysi manęs savo įsesere, nes o Dieve, tu užknisi mane su savo paslaptingumu" tariau pavartydama akis ir šiek tiek atsitraukiau nuo jo, tačiau labai greit buvau prispausta prie jo nuogos krūtinės.

"Bus sunkiau nei maniau" Zayn tarė atsidusdamas ir tuomet savo akimis pažiūrėjo man į akis.

*******

Intrigaaaa:Dd spėkit kas susirgo ir dabar vos neverkia dėl to, kad kyla temperatūra ir tiesiog nevaldo savo jausmų:D

Žodžiu, stengiaus šitos dalies pabaigą parašyti kuo geresnę ir tikiuosi man pavyko.

Lauksiu nuomonių!!💕💕