Wicked Games ; kink BAIGTA

1.27 "Are you sad?"

AŠ VERKIU! LAAAAABAI AČIŪ UŽ #4 IN ROMANCE!!

*Po dvejų savaičių*

Praėjo lygiai dvi savaitės po to įvykio. Su Zayn vis dar nebendrauju, mokykloje nebebendrauju su niekuo. Nebevalgau. Viskas grįžo į savo vėžes kaip ir prieš atvykstant čia. Mano mamos vestuvės įvyks po dvejų savaičių ir ji jas nori atidėti... dėl manęs, tačiau aš jai to padaryti neleidau. Tai yra jai labai svarbi šventė ir ji jos negali atidėti dėl manęs. Aš to nesu verta.

Nusileidau į apačią ir išgėrusi stiklinę vandens išėjau į mokyklą. Ir šitaip kiekvieną rytą. Nebesistengiau būti tuo, kuo nesu. Nesistengiau užsidėti kaukę ir rodyti, kad man 'viskas gerai', kai iš tiesų taip nėra.

Priėjusi mokyklą atvėriau jos sunkias duris. Na, manau, kad bent jau man jos sunkios. Vis dėl to, aš ir vėl alinau tiek save tiek savo organizmą nieko nevalgydama. Aš tiesiog negalėjau to daryti. Nors to ir norėjau, tačiau vos prisimenu tą įvyki... stumiu viską šalin. Taip, pirmosiomis dienomis, niekas nesuprato, kaip taip staiga aš pasikeičiau ir, kodėl? Zayn mane labai stipriai išdavė. Iš visų žmonių su kuriais bendravau... iš Zayn labiausiau nesitikėjau tokio poelgio, kai jis patiki žmogumi kurio nekenčia, o ne žmogumi kurį kaip jis pats sako, jog myli.

"Tu, kale!" Darren surėkė ir viduryje koridoriaus paėmė mane už kaklo ir jį spausdamas spaudė mane nuo ko aš pradėjau dusti. Mano akyse kaupėsi ašaros ir dėl juodų taškelių kuriuos mačiau akyse pradėjo temti. "Tu jam pasakei?!" jis dar kartą surėkė, o man neatsakius paleido mane.

"Ne-e" sumikčiojau ir lėtai apsižvalgiusi stebėjau žmones, kurie žiūrėjo į mane ir nieko nedarė. Ugh. Darren varstė mane piktais žvilgsniais lyg planuodamas ką su manimi daryti, tačiau galiausiai atsiduso ir liepė man susirinkus daiktus eiti į pamoką. Dailė.

Į kabinetą įeinu šiek tiek pavėlavusi ir mandagiai atsiprašiusi nueinu atsisėsti į savo vietą. Gale. Prie lango. Atsisėdusi šiek tiek nusišypsau, nes pagaliau jaučiuosi saugi. Nors man ir yra ši pamoka su Zayn kuris sėdi prieś mane, Madison, Becca ir Bethany, tačiau jos jau penktąją mano nebendravimo dieną atsisakė manęs.

Mintys mano galvoje lyg virvė apsivijo smegenys ir vertė apie viską galvoti, kas mane labai užkniso, nes aš norėjau pagaliau pasijausti laisva. Norėjau pagaliau išsivaduoti nuo visų virvių kurios spaudžia mano galvą mintimis kurių noriu atsisakyti. Jaučiuosi tokia... tokia bevertė ir panaudota.

"Nagi, Zayn" Bethany pasakė juodaplaukiui ir šiam kažką sumurmėjus jis atsisuko į mane.

"Šiandien. Namuose nieko nebus. Aš norėsiu su tavim pasikalbėti" jis pažiūrėjo į mano piešinį ir kažką jame įžvelgęs nežymiai šyptelėjo. Vos jis nusisuko sulaukdamas Beth pagyrų aš pažiūrėjau į savo piešinį. O velnias! Aš piešiau Zayn.

*

Ėjau į paskutinę pamoką - matematiką ir pasiekusi kabinetą įėjau į jį. Nemėgau matematikos. Nemėgau matematikos mokytojos ir nemėgau žmonių kurie mokėsi šiame kabinete su manimi. Darren ir jo draugai, mokyklos populiariosios kalės kurios praskiečia kojas visiems, kas paprašo, na, o šiaip daugiau nėra ten bėdų.

Galiausiai pasibaigus visoms pamokos pasiėmiau savo žieminę striukę iš spintelės ir ją apsivilkusi pradėjau eiti namų link. Ar aš noriu kalbėti su Zayn? Taip. Ar noriu kalbėti apie tą įvykį valytojų kambarėlyje? Ne. Viena mano pusė mirė kaip norėjo pasikalbėti su Zayn, tačiau kita - net nenorėjo jo prisileisti prie savęs. Tai buvo labai keista, nes aš pati nebuvau apsisprendusi ar noriu to.

Pasiekusi namus pasisveikinau su mama ir, kol visi pietavo aš išgėriau stiklinę vandens ir nuėjau į savo kambarį. Po penkiolikos minučių nusileidau į apačią ir įsijungiau televizorių. Tikriausiai Tom ir mano mamos nebuvo namie kaip, kad Zayn ir sakė. Aš nebendrauju su mama, Tom, Zayn. Aš nebebendrauju ir su savo draugais, nes per Darren aš viską praradau.

"Ką tu turėjai man pasakyti?" Zayn atsistojo prieš televizorių sunerdamas savo rankas ties krūtine. Jis buvo be maikės, o jo kūno apačią dengė treniginės kalnės ir Calvin firmos apatiniai, na, iš jų išsikišusi juostelė.

"Kaip suprasti?" apsimečiau, jog nesuprantu. Iš tiesų, aš tą akimirką turėjau padaryti taip, kad jis paliktų šį klausimą ramybėje. Aš nenorėjau apie tai kalbėti. Nenorėjau to išgyventi antrą kartą, nes nemanau, kad jausčiausi saugiau jei Zayn tai sužinotų.

"Neapgaudinėk manęs. Yra kažkas ko tu man nesakai. Aš matau tai iš tavo akių" juodaplaukis tarė nenuleisdamas savo žvilgsnio nuo manęs.

"Kaip Zayn?" atsidusau dirbtinai nusišypsodama ir rankomis perbraukiau per savo šlaunis lyg nuvalydama nuo jų dulkes.

"Nes aš myliu tave, o jei aš tave myliu... aš žinau kada tu pyksti, kada tau liūdna, kada nusivylusi" juodaplaukis šyptelėjo bandydamas ir iš manęs išgauti šypseną, tačiau jam nepavyko.

"Tu? Myli mane?" nusijuokiau. "O ne tu kartais mane išvadinai kale prieš dvi savaites ir dar seniau?! Aš tau sakiau, jog su niekuo aš nesidulkinau, o tu paklausei to, ką sakė Darren. Tu palikai mane! Tu... tu..." norėjau baigti viską pasakydama, kas yra blogai, tačiau man nepavyko, nes balsas tiesiog užlūžo.

"Kas aš?!" Zayn surėkė priversdamas mane susigūžti. Stovėdama prieš jį jaučiausi dar labiau bevertė, nes jis aukštas ir rėkė ant manęs.

"O Dieve, užsikišk!" surėkiau priversdama jį aiktelėti. "Tu net nežinai ką man teko patirti. Tu patikėjai Darren kurio taip nekenti. Žinoma, jis tau nepasakė, kad suknistai išprievartavo mane tame prakeiktame valytojų kambarėlyje. Jis tau taip pat nepasakė, jog suspradė mane ir aš dar dabar turiu mėlynes iš po to įvykio!" rėkiau ant jo stebėdama kaip keičiasi jo veido minos. "Aš to nesitikėjau... iš tavęs" baigiau sakinį ir pradėjau valyti ašaras nuo savo skruostų.

Praėjusi pro jį norėjau kuo greičiau nusigauti į savo kambarį, tačiau Zayn paėmė mane už rankos ir prisitraukęs mane prie savęs įsisiurbė į lūpas. Bučinys buvo lėtas. Jame ir vėl pynėsi jausmai. Tik Zayn moka taip bučiuoti, jog atrodo, kad tuoj mirsi nuo to, kaip tau viskas yra idealu.

"Kas čia vyksta?" mano mama paklausė nežymiai nusišypsodama, kas mane iš tiesų išgąsdino, o Zayn tiesiog šypsojosi ir apsikabino mane per liemenį prieš mano mamą.

Kas čia vyksta?!

**************

Ou yeee. AČIŪ DAR KARTĄ UŽ #4 IN ROMANCE. Kuo daugiau nuomonoų, tuo greičiau naują dalį įkelsiu! NUOMONIŲ!!!