Wicked Games ; kink BAIGTA

2.26 "Oh.."

*Renee pozicija*

*Po savaitės*

Vos lėktuvas nusileido Londono oro uoste, atsikvėpiau. Viso skrydžio metu man buvo bloga ir mane pykino, tačiau atsistojus ir pavaikščiojus viskas vėl buvo gerai ir tai mane nervino. Vis dar bijojau Zayn pasakyti apie tai, jog laukiuosi, nes nenoriu peržengti mūsų nusistatytos trumpos ribos, kurios negalime peržengti.

Juodaplaukis tvirtai suspaudė mano delną, kai mes atsiėmėme savo daiktus iš bagažo skyriaus. Pastaruoju metu jis manimi labai rūpinasi ir, kadangi mes nebesame kartu jis stengiasi būti su manimi kiek galėdamas ilgiau. Kiekvieną vakarą jis buvo pas mane iki vėlumos ir padėdavo man susitvarkyti.

Lauren su Mitchell susirado butą ir išsikraustė palikdami mane vieną, todėl Zayn buvo su manimi visada. Kvaila, kad jis vis dar nė neįtaria apie mano nėštumą, o apie tai, jog vemiu ir mane dažnai pykina, jog viskas dvokia... jis žino ir dėl to labai jaudinasi.

"Tau viskas gerai?" Zayn prispaudė mane prie savęs apsaugodamas nuo skubančios moteriškės su lagaminu rankose.

"Taip, ugh, žinoma" sumurmėjau jam į krūtinę ir nusišypsojusi atsitraukiau.
"Kodėl tu raudonuoji?" juodaplaukis sukikeno ir užkišo mano plaukų sruogas man už ausų dar labiau atverdamas mano susigėdusį veidą.

"Ne, neraudonuoju. Baik" sukikenau, tačiau Zayn nereagavo.

Rudaakio žvilgsnis lakstė nuo mano akių iki lūpų, kas vertė mane iš tiesų susijaudinti. Pakėliau akis į vaikiną ir sujungiau mūsų žvilgsnius. Zayn lenkėsi link mano veido, kol aš it bukaprotė gaudžiau orą. Juodaplaukio lūpos jau buvo labai arti manųjų, tačiau skambantis telefonas privertė mane atsitraukti.

Vaikinas suurzgė ir pamėmęs savo telefoną atsiliepė. Zayn supynė mūsų rankų pirštus ir menkai šyptelėjo pažiūrėjęs į mane, o po to vėl nusuko savo akis prie išėjimo.

"Žinoma, Tom, mes tuoj atvažiuosim" jis nusišypsojo ir žaismingai pavartęs akis baigė pokalbį. "Užsuksim sausainių" juodaplaukis sukikeno, o aš tiesiog linktelėjau.

"Skambinai Ariya, o gal ji tau skambino?" paklausiau vos mes išėjom į vėsų Londono orą.

Giliai įkvėpiau ir nusišypsojau, kai Zayn sukikeno ir priėjo arčiau manęs. Vėjas vertė šiurpuliukus keliauti mano kūnu, tačiau man tai buvo nė motais, nes pagaliau aš stoviu mieste, kuriame prasidėjo mano naujas gyvenimas, kad ir koks jis buvo.

"Aš jai skambinau. Sakė, jog lauks mūsų šįvakar" Zayn šyptelėjo ir paėmęs mano lagaminą pradėjo tempti prie mašinos.

*

"Mama, noriu su tavim pasikalbėti" giliai įkvėpiau, kai Zayn ir Tom išėjo į lauką ir name likau tik aš ir mano mama.

"Kas atsitiko?" ji sukikeno, tačiau pamačiusi mano vėl pradedančias bėgti ašaras.

"Mes atvažiavom čia dėl to, nes viena mergina laukiasi nuo Zayn, tačiau kaip aš turiu jam pasakyti, kad aš laukiuosi taip pat?" paklausiau ir stebėjau kaip mano mamos lūpos suformuoja 'o' raidę.

"Ką?" jos akys pradėjo lakstyti po kambarį, tačiau labai greitai ir vėl apsistojo ties manimi. "Ir Zayn nė neįtaria?" mama išsišiepė, o aš papurčiau galvą į šonus.

"Ir aš nežinau, ką turėčiau daryti. Ta prasme, aš bijau, jei jis mane paliks?" sušnabždėjau ir atsidūrusi mamos glėbyje pradėjau kūkčioti.

"Viskas bus gerai. Jis tave myli ir tai neleis jam pasitraukti" moteris sukikeno dar kartą ir vienu savo delnu perbraukė per mano pilvą. "Negaliu patikėti, jog turėsiu anūką" ji išsišiepė plačiau, tačiau vos Zayn ir Tom atsirado virtuvėje mama atsitraukė.