O kas jei tai meilė_H.S (short)

8

**Katerina pov**

- Kodėl patraukei lūpas? – teiravosi vaikinas ir žvelgė į mane išputęs akis.

- Nes, negaliu stovėt,- atsakiau ir sukritau ant grindų, nes jis manęs nebelaikė. Kaip mat pripuolė ir paėmė į glėbį.

- Viskas, tave guldau ir, kad nesikeltumei iš lovos,- užklostė mane ir priglaudė savo lūpas prie kaktos. Kai atsitraukė užsisukęs jau norėjo nueit.

- Tu kur?

- Aj, aš čia tenorėjau nusilengvint. Greitai grįšiu nesijaudink,- paliko mane vieną gulėt, o man žiauriai karšta po tomis kaldromis, tad nusispyriau.

- Palik tik porai minučių ir jau šėlioji.

- Bet, man karšta gulėt,- atsiliepiau ir jis kažkaip keistai į mane vėpsojo.

- Pasislink trupučiuką,- paliepė labiau nei paklausė.

- Ką ketini daryti? – stebėjausi, o jis tik nusimetė marškinėlius ir prigulė šalia. Jutau nuo jo kūno sklindančią šilumą ir net pati nesuvokiau kaip mano rankos gaubė jo klubus.

- Ten ir palik rankas,- išvertė man šypseną ir pasitaisė plaukus.

**Harry pov**

Jaučiu Katerinos kūną šalia, o jos rankos ant manęs, tačiau tai viskas ką galiu justi šiuo metu. Apie seksą geriau nė negalvot. Net ir nenoriu ja naudotis.

- Kat, ar tau patogu? – pasiteiravau ir sukryžiavau mudviejų pirštus.

- Kai tu šalia, man bus patogu gulėt ir akmenį pasikišus po galva. – Tokio jos atsakymo nesitikėjau, bet man tinka.

- Kaip manai, rytoj man eit į mokyklą?

- Hmm. Dėl manęs neprivalai likt,- sumurmėjo. – Juk nesu ligonė. Jei prireiks valgyt ar dar ko nueisiu pati ir pasidarysiu kas reik.

- Žinai, nemanau, nes tu net penkiolikos sekundžių neišstovi. Prisimink šitai,- kalbėjau, o mano lūpos judino jos plaukus, pakol kalbėjau, nes sukišęs esu į kvepiančius plaukus.

- Gal jau nebevalgyk mano plaukų,- girdėjau kaip ji juokėsi. Man smagu be galo, kad jai linksma.

- Juk žinai norėčiau ragaut ne vien tik plaukus,- pasakiau, ir ko gero to nereikėjo sakyt, nes suprantu kur viskas krypsta. Taip, nešvankumo link.

- Harry?

- Kas? Atnešt ko nors? – nukreipiau žvilgsnį į jos akis.

- Vis dėlto pasilik, nes man bus nuobodu. Na, nebent labai trokšti eiti į mokyklą.

- Visviena pamokos netikusios. Bus sporto pamoka, o sportuot taip tingiu, jaučiu perdien pasportavus skaudėtų rurą,- girdėjosi tik jos garsus juokas. – Dar bus biologija, per kurią reiks skrost varles, tad nenoriu žudyt nekalto žvėrelio. Jei galėčiau aš jas visas paleisčiau ir jos išsilaksčiusios gąsdintų mokyklos panas.

- Aš jų nebijau, galėtumei nors ir tarp krūtų užkišt.

- Geriau šito nebūtumei sakiusi, nes einu pasigausiu varlę ir užkišiu.

- Na tai nebūk bailys ir išdrįsk,- ragino mane ir stūmė iš lovos.

Ko gero bus perdaug pastūmusi, nes pajutau vėsumą ir mačiau lubas. Atsidūriau ant grindų, o mano pusnuogio kūno niekas nešildo, man šalta.

Lipau į lovą, bet mergina taip stipriai šoko ant manęs jog abu išvirtom lauk. Jai minkšta spėju, nes guli ant manęs, kai man tuo tarpu kieta.

- Patogu? – teiravosi ir kišo rankas man link apatinių. Gerai, ką ji čia žaidžia dabar.

- Rankas! - pasakiau garsiai. – Patrauk rankas.

- Tau nepatinka? - suraukė lūpas.

- Patinka. Bet nenoriu tavim naudotis.

- Na, tai bent pabučiuok, nes negalėsiu ramiai miegot šią naktį. Mano hormonai lipa lauk.

- Bet gal galėtumei ir daugiau,- pratęsė ir pastvėrė mano vieną ranką. O ją kišosi sau už kelnaičių. Patrako. Manau, pasinaudosiu proga jog ji manęs taip trokšta. – Pamalonink mane, prašau.

- Tuomet ragausiu, nes tu skani,- leptelėjau. – Ar tik ši dama nerausta dėl manęs.

- Dama nuraudo, nes ponaitis seksualus ir labai. O vien įsivaizduojant kad jo lūpos gali ne tik bučiuot, bet ir dar kai ką atlikt tai jaučiu virpulius pilve.

Nutempiau jos kelnaites, ir ji apsilaižė lūpas. Taipogi apsilaižiau, nes jos pradžiuvo vien nuo minties kur atsidurs. Sukišau galvą ir pradėjau ją tenkint liežuvio pagalba.