O kas jei tai meilė_H.S (short)

1

**Harry pov**

Sliukinau į mokyklą, o mano galvoje tupėjo mėlynos akys. Ėjau užsižiopsojęs ir pajutau jog į kažką minkšto atsitrenkiu.

Rinkau pažirusias knygas nuo vėsaus grindinio nors ir nemačiau ką pargrioviau.

- Bent jau atsiprašyk,- sumekeno mergaitiškas balsas ir valėsi sijoną.

- Aš netyčia,- pasakiau ir tuomet išvydau jau matytą veidelį. Kai pažvelgiau jai į akis pastebėjau įraudusius skruostus. – Man regis tave mačiau. Tu buvai vakar Zakarijaus vakarėlyje, tiesa. Kuo tu vardu?

- Katerina aš. O tu? – kiek kuklinosi panelė.

- Harry,- pasakiau ir jau norėjau įteikti jai priklausantį daiktą, tačiau ji apsisukusi dingo.

- Kat, kur tu,- užrėkiau ir mano balsas atsimušo į tuščią koridorių. Pastebėjęs jos siluetą kaip mat prisistačiau prie jos ir suėmiau už rankos.

- Paleisk,- kvyktelėjo.

- Ne. Pakol neatidaviau kas priklauso tau,- mano lūpos kalbėjo ir rausiausi po gilią kišenę. Na ji ir gili, primena iliuzionisto kišenę. Radęs įdėjau jai į delną ir paleidęs ranką nubildėjau laiptais žemyn į pirmąjį aukštą.

Kai pasibaigus pamokoms stovėjau pasirėmęs savo juodojo bmw, prie manęs kai kas priėjo.

- Harry, ačiū,- padėkojo ir plačiai nusišypsojo.

- Nedėkok,- atsiliepiau ir mano ranka jau tiesėsi link jos gležnos rankos. Tačiau ji pasisuko ant kulno ir ėjo tolyn, o po jos kaklu nuo vėjo siubavo kaklaskarė, kurią jai grąžinau.

**Katerina pov**

Haris greit įšoko į savo mašiniuką ir prisivijęs prabilo pro atsuktą langą:

- Šok, pavešiu.

- Kad man netoli. Pareisiu pėsčia.

- Lipk, jeigu sakau. Nebijok, nesu maniakas.

- Su nepažįstamais nevažiuoju.

- Mergyt, nebūk ožkelė. Ir beto mano vardą jau žinai, o be to ką darysi jei staiga iš tų pilkų debesų prapliups lietus.

Vaikinas išlipęs iš automobilio pastvėrė mane ir nespėjus net sureaguot kas vyksta įsodino į saloną.

Kai jau užsėdau sėdynę jis užsegė diržą, lyg pati šito nesugebėčiau. Užsėdo prie vairo ir varikliui užsivedus pajudėjo, bet viduje automobilio įsivyravo nejauki tyla.

Bet po keleto akimirkų netyčia pagadinau orą.

- Atsiprašau.,-prabilau ir nudelbusi akis žemyn sėdėjau įraudusiais skruostais.

- Nieko tokio. Kam nepasitaiko.

Harry pradėjo juoktis ir toliau važiavo.

Prilėtinęs greitį viena ranka laikė vairą, o laisva ranka pakuteno apnuogintą mano šlaunį.

- Atleisk, nesusitvardžiau.

- Viskas gerai, tu niekuom dėtas. Aš pati kalta jog šiandien užsidėjau tokius trumpus šortukus.

Nesusipatoginau ir delnais prisidengiau šlaunis.

- Nesidenk. Daugiau nebeliesiu.

Pasikėlusi rankas persibraukiau per plaukus ir juos pakračiusi žvilgtelėjau į Harį ir mudviejų akys susitiko, nes kaip tik jis tuo metu buvo įbedęs akis į mane ir nuodugniai apžiūrinėjo kiekvieną kūno linkį.

Liepiau vaikinui sustoti ir pamelavau jam jog tai mano namai.

Harry lenkėsi pabučiuot, bet tą akimirką atsilošiau atgalios, nors nežmoniškai troškau paragauti žaliaakio lūpų, nes jos tokios gundomos jog kvaiša, kad atsisakiau tokio skanėsto, kuris buvo priešais mane. Tik ko gero gailėsiuos jog padariau tokią klaidą, kai jo lūpos jau buvo taip arti ir man tereikėjo tik priglaust savasias.

Iš dalies gal ir gerai pasielgiau, nes kas jei jis tik nori iš manęs pasišaipyt ar tik įsiverst į lovą ir pamest. Aš nežinau jo kėslų. Jo tiesiog nepažįstu.

Padėkojusi ėjau tolyn.

**Harry pov**

Lėtai su mašina sekiau paskui, kad ji nematytų. Slapta sekiau, nes maniau jog ji bus pamelavusi.

Aha, mergužėle, tu man pamelavai. Na bet nieko, mačiau kur gyveni.

Iš nervų tiesiog pasitaršiau plaukus.

Sužinojęs tikslų jos adresą griebiausi vairo ir stipriau spustelėjęs greičio pedalą dingau žalios alėjos apsupty.