O kas jei tai meilė_H.S (short)

10

**Katerina pov**

Praėjo jau dvi savaitės kaip esu poroje su Harry. Nebegalim be vienas kito lūpų, nes taip prie jų įpratom, jog bučiuojamės visur, bet kur. Mašinoj, ant stogo, bibliotekoj, sporto salėj, virtuvėj, tualete. Tikriausiai supratot esam pamišę dėl bučinių.

Tačiau nutiko kai kas su manim, ir bijau jam sakyt. Nors žinau prižadėjus esu, jog viską pasisakysiu kas bebūtų. Bet ir meluoti nenoriu, tik tereikia tinkamos akimirkos, kuri galbūt dabar.

- Harry,- kreipiausi, kai jo akys buvo nukreiptos į televizoriaus ekraną. Rodo ne kažką ir svarbaus, o kokį tai nuvalkiotą realybės šou.

- Klausau,- nukrypo jo akys į mane. – Ar tu verki? Kas nutiko?

- Turiu tau kai ką pasakyt. Tik va bijau tavo reakcijos.

- Juk žinai, brangute, gali sakyt viską,- suėmė už rankų. – Išspręsim, tai kartu. Juk prisimeni, sakėm viską pasakosim vienas kitam.

- Pala,- pasakiau ir ištraukusi lapuką iš kišenės įteikiau jam, nes neįstengiau pasakyt žodžiais.

- Tu gal juokauji? – aiškiai nustebo jis.

- Ne, tai visiškai rimta. Tokiais dalykais nejuokaučiau,- kandžiojau lūpą. Kažkokios tokios jo reakcijos ir tikėjaus.

- Ar ilgai tai? Noriu žinot kiek laiko? – atsiduso.

- Vos tik prieš dvi dienas sužinojau. Labai bijojau tau šią žinią pasakyt.

- O be reikalo.

- Ką? Tu džiaugies? - pastebėjau jo veide plačiausią šypseną.

- Žinoma. Ir labai,- pabučiavo mano pilvą.

- Bet, žinai ten tik obuoliukas, dar nieko nematyti.

- Na ir kas, aš jau tą mažiuką tavyje myliu,- akys spindėjo ir nebekreipė dėmesio į spindintį ekraną.    

/

Nusprendžiau rašyti trumpesnes dalis, nes tokias lengviau skaityti bei greičiau parašyti.

Ačiū kas skaitot, ir domitės šia istorija.